Užutrakio dvaro sodybos detalusis planas

UŽUTRAKIO DVARO DETALUSIS PLANAS​

TURINYS:

 

I. ĮVADAS:

Vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymu (1995 12 12 Nr. I - 1120) ); LR Saugomų teritorijų įstatymu (1993 11 09 Nr. I - 301); Detaliųjų planų taisyklėmis (SUM 1996 11 15 Nr. 159) bei Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo laikinosiomis taisyklėmis (SUM 1996 11 22 Nr. 171) ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais: Užutrakio dvaro sodybos G208KP specialiuoju - paminklosauginiu planu (patvirtintas 2000 06 05 Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 157) ir Užutrakio dvaro sodybos G208KP detaliojo plano raidos programa (patvirtinta Trakų rajono savivaldybės valdybos 2000 08 16 sprendimu Nr. 207) teritorijai parengtas detalusis planas. Sprendinius sudaro dvi dalys: I dalis - aiškinamasis raštas (detaliojo plano sprendinių planiniai reglamentai, inžinerinės infrastruktūros sprendiniai, teritorijų valdymo modelis, sąmatinių skaičiavimų suvestinė, viešojo svarstymo su visuomene išvados), II dalis - brėžiniai (žemės naudojimo būdas, teritorijų ribos ir planiniai reglamentai, sklypų planas, inžinerinių tinklų sprendimai).
 
Planavimo išeities duomenys pateikiami byloje PRI.273.99 - ITA - ID - 1. Teritorijai atlikta esamos žemėnaudos ir infrastruktūros analizė byloje PRI.273.99 - ITA - A - 6 bei teritorijos ir pastatų inventorizacija byloje PRI.273.99 - ITA - I - 2. Atlikta fotofiksacija, byla PRI.273.99 - ITA - F - 3; inžinerinės infrastruktūros esamos būklės analizė, byla PRI.273.99 - ITA - IT - 5 bei žemės ir kito nekilnojamojo turto valdymo ir nuosavybės esamos būklės analizė, byla PRI.273.99 - ITA - V - 7. Detaliojo plano sudėtinės dalys - specialusis paminklosauginis planas PRI.273.99 - SP - 1, 2 bei detaliojo plano raidos programa 5 dalys - PRI.273.99 - TRP - 1, 2, 3, 4, 5.

II. PLANUOJAMOS TERITORIJOS GRETIMYBĖS

Šiaurės vakaruose planuojama teritorija ribojasi su Valstybinio žemės fondo žeme, kuri pagal Trakų istorinio nacionalinio parko išplanavimo schemą priskiriama kultūros kompleksų vizualinės apsaugos teritorijai. Šiaurės rytuose teritorija ribojasi su žemės ūkio bendrovei “Apušė” išnuomotu sklypu (plotas ~ 147 ha), žemė išnuomota žemės ūkio veiklos paskirčiai. Šiai gretimybei dabar rengiamas detalusis planas. Trakų istorinio nacionalinio parko išplanavimo schemoje šioje gretimybėje numatyti golfo laukai (plote ~ 250 ha), pagal zonavimą - teritorija priskiriama kultūros kompleksų vizualinės apsaugos ir apsauginių miškų teritorijai. Vakaruose ir pietuose Užutrakio dvaro sodybą riboja Galvės ežeras - hidrografinis draustinis, o rytuose - Skaisčio ežeras. Ežerai - valstybinio fondo vandenų žemė, indeksas H4.

​III. GAMTINIŲ SĄLYGŲ VERTINIMAS

Vertingiausia planuojamos teritorijos kraštovaizdžio dalis - Užutrakio parkas, suformuotas pagal E.F.Andre projektą; sumanytas kaip vandens parkas, įlankų ir duburių išraižytame pusiasalyje, tarp dviejų ežerų. Parko bioįvairovė aprašyta 1999 m. Lietuvos ornitologų draugijos Kauno krašto skyriaus atliktame darbe “Bioįvairovės inventorizacija Trakų istoriniame nacionaliniame parke”.

Inventorizuojant teritorijos medžius paaiškėjo, kad pusiasalyje auga 38 rūšių vietiniai medžiai ir krūmai, 54 rūšių introdukuotų medžių ir krūmų. Vyraujančios medžių rūšys parke : pušys, klevai, liepos, beržai; kitos rūšys: eglės, juodalksniai, tuopos, tujos, skirpstai, vinkšnos, guobos, ąžuolai, baltalksniai, kaštanai, šunobelės, pocūgės, uosiai, riešutmedžiai, šermukšniai, ievos ir kt. Formuotų parko struktūrinių elementų muziejinėje - reprezentacinėje dalyje yra: 4 alėjos, 5 eilės, 17 medžių grupių, 23 medžiai sodinti soliterais. Visuomeninėje - kultūrinėje dalyje (periferinėje parko teritorijoje) yra formuotų želdinių: 7 medžių eilės, 14 grupių, 3 soliterai. Aktyvaus poilsio dalyje suformuotos 2 medžių eilės ir 3 grupės. Vyraujantis medžių amžius 60 - 90 m. Teritorijos želdinių techniniai duomenys, esamos būklės analizė pateikiama apželdintos teritorijos elementų apskaitos lapuose, byloje PRI.273.99 - ITA - I - 2. Atlikti tyrimai saugomi Vilniaus apskrities archyve: 1) “Užutrakio parko architektūriniai, dendrologiniai ir istoriniai - meniniai tyrimai”, D.Juchnevičiūtė, 1975 m., 2) “Želdinų įvertinimas”, III t., D.Juchnevičiūtė, E.Bundzaitė, E.Navys, 1970 m. AB “PRI” autorinių darbų saugykloje: 1) F2 251-236 “Užutrakio buv. dvaro parkas G208KP 13 dendrologiniai tyrimai” (parko parterinė dalis), N.Valuckienė, 1999 m. 2) F2 251-237 Užutrakio buv. dvaro parkas G208KP 13 parko parterinės dalies fotofiksacija, N.Valuckienė, 1999 m. Teritorijos dirvožemiai labai įvairūs: nuo sausų smėlio iki drėgnų molingų. Vyrauja plačialapiams lapuočių miškams būdingos žolės: garšvos, pipirlapės, žibuoklės, dilgialapiai katilėliai, trigyslės smiltagraibės, miškinės strugės ir kt. Žemesnėse vietose auga paprastosios spreigės, geltonieji vilkdalgiai, įvairūs paparčiai. LOD Kauno krašto skyriaus atliktoje bioįvairovės inventorizacijoje, botaniniu požiūriu tvarkant parką, būtina atsižvelgti į čia augančius retus ir Lietuvos raudonosios knygos augalus. Nesiūloma sodinti naujų medžių ir krūmų ten, kur auga miškinė šunažolė, miškinė dirsė, plačialapė miglė, krūmelinis kiškiagrikis; nereikėtų apsodinti ir melsvojo gencijono augimvietės (pievą šienauti ir neintensyviai ganyti). Gyvūnija nėra labai įvairi, vyraujančios paukščių rūšys: devynbalsės, pečialindos, strazdai, zylės, bukučiai, tošinukės. Yra ir naminių pelėdų, lelių, mažųjų apuokų. Teritorijoje gyvena daugybė smulkiųjų žinduolių: pelių, pelėnų, kirstukų, žebenkščių, ežių ir kurmių. Į parką tik užklysta stambesni žinduoliai: stirnos, kiaunės, ūdros, lapės, kiškiai. Terionologiniais tyrimais aptikta, kad Užutrakio dvaro parke gyvena šešių rūsių šikšnosparniai (rudasis nakviša ir šikšniukas - nykštukas yra Lietuvos Raudonosios knygos rūšys), todėl parko ir pastatų tvarkyme būtina atsižvelgti į šikšnosparnių apsaugos reikalavimus. Hepertologiniais tyrimais neaptikta į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų varliagyvių ar roplių. Teritorijoje vykdant entomologinius tyrimus, neišryškėjo įdomių bei retų vabzdžių rūšių.

Pusiasalyje gausu vandens telkinių, buvo įrengta sudėtinga, daugiau nei dvidešimties tarpusavyje ir bent su vienu iš didžiųjų ežerų susieta tvenkinių sistema. Dalis tvenkinių sunaikinta ir užpelkėję netvarkomi sovietmečio laikais. Esamos būklės inventorizacijoje, byloje PRI.273.99 - ITA - I - 2 pateikiami vandens telkinių (tvenkinių ir kanalų) apskaitos duomenys. Vandens telkiniams parengta tyrimų ir projektinė dokumentacija, Vilniaus apskrities archyve: F2 251 - 20/4089 “Užutrakio parko teritorijos ir tvenkinių inžineriniai-geologiniai tyrimai”, L.Viršuta, A.Naikelis, 1972 m. Trakų istorinio nacionalinio parko archyve: 1) “Užutrakio I - ojo tvenkinio ir jo kanalo į Galvės ežerą batimetrinių ir geologinių tyrimų ataskaita”, V.Stankevičius, 1998 m., 2) “Užutrakio parko tvenkinys Nr. 1. Regeneravimo techninė - projektinė dokumentacija”, J.Lukošiūnas, 1998 m. 3) “Užutrakio parko tvenkinio Nr. 2 sujungimas su ežeru”, V.Zonnas, 1977 m., 4) “Užutrakio parke buv. dviejų tvenkinių (Nr. 4 ir be Nr.) guolio geologinės sąrangos tyrimai tvenkinių regeneracijos tikslais”, J.Jonyno ecofirma, 1998 m, tyrimais patvirtintata, kad tvenkinių purvas labai geras.

​IV. DETALIOJO PLANO SPRENDINIAI

Planuojama kultūros paminklo G208 KP teritorija, todėl sklypai formuojami prie juose esančių statinių, atstatomų pastatų, sodo ar tvenkinių, transporto infrastruktūros paskirčiai, - tai teritorijos būtinos statinių arba atskirų objektų eksploatacijai, patogios privažiuoti bei atitinkančios teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimų ribas. Sklypų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, reljefo formų perkritimais ir kitais stabiliais situacijos kontūrais. Nustatomas šių sklypų žemės naudojimo būdas bei pobūdis. Visoje planuojamoje teritorijoje išskirti du konservacinės žemės paskirties sklypai, kurioms specialiuoju planu patvirtintas rezervacinio naudojimo režimas. Parterinėje parko dalyje parko keliai tarnauja privažiavimams tiek prie atskirų objektų, tiek prie visuomeninės paskirties sklypų su pastatais. Šie keliai yra bendra susisiekimo infrastruktūros sistemos dalis, bet konservacinės paskirties teritorijoje.

Planiniai reglamentai išdėstyti 2 pagrindiniuose brėžiniuose: žemės naudojimo būdo plane ir sklypų plane, byloje PRI.273.99 - DPS - B - 2.

MUZIEJINĖ - REPREZENTACINĖ DALIS:

Reprezentacinė parko dalis (G208K13P) - konservacinės žemės naudojimo paskirties sklypas, indeksas C3.2, plotas ~ 27,5 ha - tai kultūros paminklo teritorija, kuriai nustatytas rezervacinio naudojimo režimas ir konservavimo - restauravimo tvarkymo režimas. Saugomas unikalus gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio kompleksas, visi išlikę autentiški bei atkuriami dvaro sodybos periodo medžiaginiai ir išplanavimo elementai, biologinė įvairovė. Saugoma teritorijos topografija, mikroreljefas; sklype esančios mezoformos, geoplastiniai elementai ir žemės paviršiaus nuolydžiai konservuojami ir restauruojami. Demontuojami menkaverčiai pastatai teritorijoje pažymėti indeksais: bendrabutis 01G, ūkiniai pastatai 01P, 01R. Atkuriama buvusi prieplauka ant Galvės ežero.

Sklypas 01A - 01B - 01C - visuomeninės paskirties teritorija, indeksas V4, V5, plotas ~ 2,8 ha, skirta valstybės valdžios institucijų ir kultūros įstaigų, muziejų (ne komercinės kultūros) patalpoms esamuose statiniuose įrengti bei eksploatuoti. Tai dvaro rūmai su terasa ir parteriais, jų teritorijos tvarkymui taikomas restauravimo režimas, o naudojimui - riboto naudojimo režimas. Saugomi visi išlikę autentiški bei atkuriami dvaro sodybos periodo medžiaginiai ir išplanavimo elementai. Demontuojama pokaryje įrengta prieplauka. Saugomi, restauruojami ir pritaikomi nūdienos poreikiams pastatai 01A (rūmai G208K1P), 01B (viešbutis), 01C (buv. ledainė G208K12P). Statybos reglamente nekeičiami esami rodikliai - maksimalus užstatymo aukštingumas 2 aukštai su mansarda, užstatymo tankis 8%, užstatymo intensyvumas 0,1. Nauji kapitaliniai pastatai nestatomi, nepaminkliniam pastatui 01B (viešbučiui) įrengiamas mansardinis aukštas. Detalizuotos pastatų naudojimo ir tvarkymo sąlygos pateiktos priede, lentelės Nr. 1, 2. Atlikus inventorizavimą, želdynai prižiūrimi pagal nustatytas darbų taisykles bei technologijas.

Sklypas 01D - visuomeninės paskirties teritorija, indeksas V4, plotas ~ 0,46 ha, skirta valstybės valdžios institucijų patalpoms esamuose pastatuose įrengti ir eksploatuoti. Tai buvusių arklidžių aplinka, kuriai pagal specialųjį planą tvarkymui taikomas restauravimo režimas, o naudojimui - riboto naudojimo režimas. Saugomas, restauruojamas ir pritaikomas nūdienos poreikiams pastatas 01D (buv. arklidė G208K2P). Užstatymo rodikliai esami, tik infrastruktūrai išvystyti projektuojama transformatorinė pastotė (modulinė) sklype. Detalizuotos 01D pastato naudojimo ir tvarkymo sąlygos pateiktos priede, lentelės Nr. 1, 2. Atlikus inventorizavimą, želdynai prižiūrimi pagal nustatytas darbų taisykles bei technologijas.

Sklypas 01E - visuomeninės paskirties teritorija, indeksas V4, plotas ~ 1,3 ha, skirta valstybės valdžios institucijų patalpoms esamuose pastatuose įrengti ir eksploatuoti. Buvusio keltininko namelio aplinka, kurios tvarkymui pagal specialųjį planą taikomas restauravimo ir restauravimo-atkūrimo režimai, o naudojimui - riboto naudojimo režimas. Saugomas, restauruojamas ir pritaikomas nūdienos poreikiams pastatas 01E (buv. keltininko namelis G208K11P). Demontuojami menkaverčiai pastatai sklype: 01J, 01H, 01K, 01L, 01N, 01O, 01P ir menkavertis priestatas prie 01E. Nauji kapitaliniai pastatai nestatomi, užstatymo tankis 1%; intensyvumas 0,01 (mažinami), aukštingumas esamas - 1 aukštas su mansarda. Detalizuotos 01E pastato naudojimo ir tvarkymo sąlygos pateiktos priede, lentelės Nr. 1, 2. Atlikus inventorizavimą, želdynai prižiūrimi pagal nustatytas darbų taisykles bei technologijas. Menkavertės prieplaukos vietoje numatomas buvusio kelto atkūrimas.

VISUOMENINĖ - KULTŪRINĖ DALIS:

Sklypas 02C - visuomeninės paskirties teritorija, indeksai V5, V7, plotas ~ 0,38 ha skirta kultūros įstaigoms, muziejams, ne pelno siekiančioms biudžetinėms įmonėms ir organizacijų būstinėms įrengti, atstatomame pastate, remiantis istorine, ikonografine ir archeologine medžiaga. Užstatymo aukštingumas - 1 aukštas su mansarda, tankis 8%, intensyvumas 0,1. Atlikus inventorizavimą, želdynai prižiūrimi pagal nustatytas darbų taisykles bei technologijas. Automobilių parkavimui numatyta parkavimo zona iki 10 vt.

Sklypas 02K - visuomeninės paskirties teritorija, indeksai V5, V7, plotas ~ 0, 09 ha, skirta kultūros įstaigoms, muziejams, nepelno siekiančioms biudžetinėms įmonėms ir organizacijų būstinėms įrengti esančiame pastate ir eksploatuoti. Saugomas, restauruojamas ir pritaikomas nūdienos poreikiams pastatas 02K (buv. sarginė G208K7P). Demontuojamas menkavertis pastatas 02Z. Užstatymo aukštingumas - 1 aukštas su mansarda, užstatymo tankis 6%, užstatymo intensyvumas 0,08. Detalizuotos pastato naudojimo ir tvarkymo sąlygos pateiktos priede, lentelėse Nr. 1, 2. Automibilių parkavimui numatyta parkavimo zona iki 8 vt.

Sklypas 02O - visuomeninės paskirties teritorija, indeksai V5, V7, plotas ~ 0,16 ha, skirta kultūros įstaigoms, muziejams, nepelno siekiančioms biudžetinėms įmonėms ir organizacijų būstinėms įrengti atstatomame pastate. Užstatymo aukštingumas - 1 aukštas su mansarda, užstatymo tankis 15%, intensyvumas 0,2. Sanuojami nevertingi po 1940 m. pastatyti statiniai, turintys neigiamą poveikį dvaro sodybos kompleksiškumui.

Sklypas 02A - 02B - komercinės paskirties teritorija, indeksai K1, K3, K4, plotas ~ 0,27 ha, skirta prekybos, poilsio ir turizmo informacijos, pramogų centrų, koncertų, parodų, viešbučių, restoranų ir kitų komercinių objektų esamuose pastatuose įrengimui ir eksploatacijai. Saugomi, restauruojami ir pritaikomi nūdienos poreikiams (suvenyrų, menų parduotuvės, kavinės - restoranai, koncertų, ekspozicijų, konferencijų salės, svečių namai ir pan.) pastatai 02A (buv. spirito varykla G208K5P), 02B (buv. spirito varyklos sandėlys G208K8P). Sanuojami nevertingi priestatai, turintys neigiamą poveikį dvaro sodybos kompleksiškumui. Detalizuotos pastatų naudojimo ir tvarkymo sąlygos pateiktos priede, lentelėse Nr. 1, 2. Maksimalus užstatymo aukštingumas - 2 aukštai su mansarda, tankis 20%, intensyvumas 0,4. Atlikus inventorizavimą, želdynai prižiūrimi pagal nustatytas darbų taisykles bei technologijas. Automobilių parkavimo zonoje įrengiama 16 vt.

Sklypas 02E - 02D - komercinės paskirties teritorija, indeksai K1, K3, K4, plotas ~ 0,33 ha, skirta prekybos, poilsio ir turizmo informacijos, restoranų ir kitų komercinių objektų esamam ir atstatomam pastatuose įrengimui ir eksploatacijai. Saugomas, restauruojamas ir pritaikomas nūdienos poreikiams (suvenyrų, menų parduotuvės, kavinė - restoranas, ir pan.) 02E (buv. svirnas G208K9P). Detalizuotos pastato naudojimo ir tvarkymo sąlygos pateiktos priede, lentelėse Nr. 1, 2. Remiantis istorine, ikonografine ir archeologine medžiaga, sklype galima atstatyti buvusį vieno aukšto su mansarda pastatą. Užstatymo aukštingumas - 1 aukštas su mansarda, užstatymo tankis 9%, užstatymo intensyvumas 0,14. Atlikus inventorizavimą, želdynai prižiūrimi pagal nustatytas darbų taisykles bei technologijas. Automobilių parkavimo zonoje įrengiama 12 vt.

Sklypas 02H - komercinės paskirties teritorija, indeksai K1, K3, K4, plotas ~ 0,36 ha, skirta prekybos, svečių namų, kavinių - restoranų ir kitų komercinių objektų esamam pastate 02H (buv. šunidė G208K6P). įrengimui ir eksploatacijai. Detalizuotos pastato naudojimo ir tvarkymo sąlygos pateiktos priede, lentelėse Nr. 1, 2. Užstatymo aukštingumas - 1 aukštas su mansarda, užstatymo tankis 10%, intensyvumas 0,18. Atlikus inventorizavimą, želdynai prižiūrimi pagal nustatytas darbų taisykles bei technologijas. Automobilių parkavimo zonoje įrengiama 18 vt.

Sklypas 02J - komercinės paskirties teritorija, indeksai K1, K3, K4, plotas ~ 0,32 ha, skirta prekybos, poilsio ir turizmo informacijos, restoranų ir kitų komercinių objektų esamam ir atstatomam pastatuose įrengimui ir eksploatacijai. Remiantis istorine, ikonografine ir archeologine medžiaga, sklype galima atstatyti buvusį vieno aukšto su mansarda pastatą. Užstatymo aukštingumas - 1 aukštas su mansarda, užstatymo tankis 30%, intensyvumas 0,35. Atlikus inventorizavimą, želdynai prižiūrimi pagal nustatytas darbų taisykles bei technologijas. Automobilių parkavimo zonoje įrengiama 24 vt.

Sklypas 02L - komercinės paskirties teritorija, indeksai K1, K3, K4, plotas ~ 0,07 ha, skirta prekybos, poilsio ir turizmo informacijos, restoranų ir kitų komercinių objektų esamam ir atstatomam pastatuose įrengimui ir eksploatacijai. Remiantis istorine, ikonografine ir archeologine medžiaga, sklype galima atstatyti buvusį vieno aukšto su mansarda pastatą. Užstatymo aukštingumas - 1 aukštas su mansarda, užstatymo tankis 25%, intensyvumas 0,4. Automobilių parkavimo zonoje įrengiama 8 vt.

Tvenkinio Nr. XIV sklypas - komercinės paskirties teritorija, indeksas K1, plotas ~ 1,7 ha, gali būti skirta žuvų auginimui ir prekybai.

Tvenkinio Nr. XV sklypas - komercinės paskirties teritorija, indeksas K1, plotas ~ 1,4 ha, gali būti skirta žuvų auginimui ir prekybai. Sanuojami nevertingi po 1940 m. pastatyti statiniai. Atlikus inventorizavimą, želdynai prižiūrimi pagal nustatytas darbų taisykles bei technologijas.

Sklypas 02F - rekreacinės paskirties teritorija, indeksai R1, R2, plotas ~ 0,80 ha, Galvės ežero pakrantės dalis, skirta paplūdimiams, jachtų, valčių prieplaukoms, poilsio aptarnavimo objektams įrengti ir eksploatuoti. Saugomas, restauruojamas ir pritaikomas nūdienos poreikiams pastatas 02F buvusi kalvė su 2 butais (G208K10P). Detalizuotos pastato naudojimo ir tvarkymo sąlygos pateiktos priede, lentelėse Nr. 1, 2. Sanuojami nevertingi po 1940 m. pastatyti statiniai, priestatai, turintys neigiamą poveikį dvaro sodybos kompleksiškumui. Užstatymo aukštingumas - 1 aukštas su mansarda, užstatymo tankis 5%, intensyvumas 0,14. Atlikus inventorizavimą, želdynai prižiūrimi pagal nustatytas darbų taisykles bei technologijas.Aplinkos tvarkymui, paplūdimių įrangai naudoti istoriškai tradicines arba joms artimas medžiagas ir kietąsias dangas. Automobilių parkavimo zonoje įrengiama 12 vt.

Sklypas 02G - rekreacinės paskirties teritorija, indeksai R1, R2, plotas ~ 0,92 ha, Galvės ežero pakrantės dalis, skirta paplūdimiams, jachtų, valčių prieplaukoms, poilsio aptarnavimo objektams įrengti ir eksploatuoti. Saugomas, restauruojamas ir pritaikomas nūdienos poreikiams pastatas 02G (buv. kumetynas G208K4P). Detalizuotos pastato naudojimo ir tvarkymo sąlygos pateiktos priede, lentelėse Nr. 1, 2. Sanuojami nevertingi po 1940 m. pastatyti statiniai, priestatai, turintys neigiamą poveikį dvaro sodybos kompleksiškumui. Užstatymo aukštingumas - 1 aukštas su mansarda, užstatymo tankis 5%, intensyvumas 0,04. Atlikus inventorizavimą, želdynai prižiūrimi pagal nustatytas darbų taisykles bei technologijas. Aplinkos tvarkymui, paplūdimių įrangai naudoti istoriškai tradicines arba joms artimas medžiagas ir kietąsias dangas. Automobilių parkavimo zonoje įrengiama 10 vt.

Sklypas 02I - 02M rekreacinės paskirties teritorija, indeksai R1, R2, plotas ~ 1,2 ha, Galvės ežero pakrantės dalis, skirta paplūdimiams, jachtų, valčių prieplaukoms, poilsio aptarnavimo objektams įrengti ir eksploatuoti. Saugomas, restauruojamas ir pritaikomas nūdienos poreikiams pastatas 02I (buv. karvidė G208K3P). Detalizuotos pastato naudojimo ir tvarkymo sąlygos pateiktos priede, lentelėse Nr. 1, 2. Atstatomas buvęs vieno aukšto su mansarda namo tūris 02M, remiantis istorine, ikonografine ir archeologine medžiaga. Užstatymo aukštingumas - 1 aukštas su mansarda, užstatymo tankis 10%, intensyvumas 0,14. Aplinkos tvarkymui, paplūdimių įrangai naudoti istoriškai tradicines arba joms artimas medžiagas ir kietąsias dangas. Automobilių parkavimo zonoje įrengiama 26 vt.

Sklypas 02 - 001 - rekreacinės paskirties teritorija, indeksai R1, R2, plotas ~ 0,65 ha, skirta poilsio aptarnavimo objektams, žirgyno levadoms, sporto ar žaidimų aikštelėms įrengti ir eksploatuoti.

Užutrakio gatvė - infrastruktūros teritorija, indeksas I1, eksploatuojama, kaip pagrindinė susisiekimo arterija.

Turistinių autobusų ir automobilių parkingas - infrastruktūros teritorija, indeksas I1, plotas ~ 0,28 ha. Teritorijoje išplečiama kietosios dangos aikštelė 3 turistiniams autobusams ir apie 16 automobilių parkuoti. Sklype projektuojama TP pastotė. Atlikus inventorizavimą, želdynai prižiūrimi pagal nustatytas darbų taisykles bei technologijas.

Viešojo transporto apsisukimo aikštelė - infrastruktūros teritorija, indeksas I1, plotas ~ 0,16 ha, teritorija susijungia su Užutrakio gatve.

Bendro naudojimo teritorija, indeksai B1, B2, plotas ~ 10,3 ha, keli sklypai skirti bendro naudojimo želdynams, alėjoms tvarkyti. Sanuojami nevertingi po 1940 m. pastatyti statiniai, priestatai, turintys neigiamą poveikį dvaro sodybos kompleksiškumui. Atlikus inventorizavimą, želdynai ir hidrotechniniai elementai (tvenkiniai, kanalai ir kt.) tvarkomi pagal parengtus ir nustatyta tvarka suderintus projektus.

AKTYVAUS POILSIO DALIS:

Sklypas 03A - rekreacinė teritorija, indeksai R1, R2, plotas ~ 0,55 ha, skirta sporto kompleksui, moteliui, poilsio namams. Leistinas pokarinių statinių rekonstravimas, naudojant suderinamumo principą: būdingas dvaro periodo pastatams architektūrines formas ir apdailos medžiagas, pastatai neturi viršyti vieno aukšto su mansarda, 8 m iki kraigo; privalomas šlaitinis stogas, artimas istoriniam stogo nuolydis. Užstatymo aukštingumas - 1 aukštas su mansarda, užstatymo tankis 20%, intensyvumas 0, 25. Atlikus inventorizavimą, želdynai prižiūrimi pagal nustatytas darbų taisykles bei technologijas.

Sklypas 03B - komercinė teritorija, indeksas K4, plotas ~ 0,26 ha, skirta restoranui , svečių namams įrengti ir eksploatuoti. Leistinas pokarinio pastato rekonstravimas, naudojant suderinamumo principą: būdingas dvaro periodo pastatams architektūrines formas ir apdailos medžiagas, pastatas neturi viršyti vieno aukšto su mansarda, 8 m iki kraigo; privalomas šlaitinis stogas, artimas istoriniam stogo nuolydis. Užstatymo aukštingumas - 1 aukštas su mansarda, užstatymo tankis 10%, intensyvumas 0, 18. Automobilių parkavimo zonoje įrengiama iki 20 vt.

Sklypas 03 - 001 - rekreacinė teritorija, indeksai R1, R2, plotas ~ 0,73 ha, skirta sporto kompleksui, aikštynui, dengtam aikštynui įrengti ir eksploatuoti. Leistina laikinų statinių ir įrengimų skirtų sporto reikmėms, aktyviam poilsiui statyba.

Sklypas 03 - 002 - rekreacinė teritorija, indeksai R1, R2, plotas ~ 3,3 ha, skirta sporto kompleksui, aikštynui įrengti ir eksploatuoti. Leistina laikinų statinių ir įrengimų skirtų sporto reikmėms, aktyviam poilsiui statyba. Sklype servitutas pravažiavimui (6 m pločio) į kaimyninius 03A ir 03 - 004 sklypus. Atlikus inventorizavimą, sklypo želdynai prižiūrimi pagal nustatytas darbų taisykles bei technologijas.

Sklypas 03 - 003 - rekreacinė teritorija, indeksai R1, R2, plotas ~ 1,48 ha, skirta sporto kompleksui, aikštynui įrengti ir eksploatuoti. Leistina laikinų statinių ir įrengimų skirtų sporto reikmėms, aktyviam poilsiui statyba. Atlikus inventorizavimą, želdynai prižiūrimi pagal nustatytas darbų taisykles bei technologijas.

Sklypas 03 - 004 - rekreacinė teritorija, indeksai R1, R2, plotas ~ 9,95 ha, skirta sporto aikštynų bei paplūdimių įrengimui, pageidaujama naudoti istoriškai tradicines arba joms artimas medžiagas ir kietąsias dangas. Atlikus inventorizavimą, želdynai ir hidrotechniniai elementai (tvenkinys) tvarkomi pagal parengtus ir nustatyta tvarka suderintus projektus.

Tvenkinio Nr. XVI sklypas - rekreacinė teritorija, indeksai R1, R2, plotas ~ 2,43 ha, regeneruojamas tvenkinys skirtas žuvų auginimui. Atlikus inventorizavimą, želdynai prižiūrimi pagal nustatytas darbų taisykles bei technologijas.

Bendro naudojimo teritorija, indeksai B1, B2, plotas ~ ha, teritorija skirta bendro naudojimo želdynams, alėjoms tvarkyti. Sanuojami nevertingi po 1940 m. pastatyti statiniai, priestatai, turintys neigiamą poveikį dvaro sodybos kompleksiškumui. Atlikus inventorizavimą, želdynai ir hidrotechniniai elementai (tvenkiniai, kanalai ir kt.) tvarkomi pagal parengtus ir nustatyta tvarka suderintus projektus.

Automobilių parkingas - infrastruktūros teritorija, indeksas I1, plotas ~ 0,18 ha. Teritorijoje įrengiama kietosios dangos aikštelė 75 automobiliams parkuoti, projektuojama TP pastotė.

MEMORIALINĖ DALIS:


Sklypas 04A - konservacinės paskirties teritorija, indeksas C6, plotas ~ 1,47 ha. Buvusių kapinių su koplyčia teritorija (G208K14P), sklype eksponuojamos koplyčios liekanos

INFRASTRUKTŪROS DALIS

Sklypas 05A - rekreacinė teritorija, indeksai R1, R2, plotas ~ 1, 03 ha, skirta sporto kompleksui, arklidėms įrengti. Leistinas pokarinio statinio rekonstravimas, naudojant suderinamumo principą: būdingas dvaro periodo pastatams architektūrines formas ir apdailos medžiagas, pastatas neturi viršyti vieno aukšto su mansarda, 8 m iki kraigo; privalomas šlaitinis stogas, artimas istoriniam stogo nuolydis. Užstatymo aukštingumas - 1 aukštas su mansarda, užstatymo tankis 20%, intensyvumas 0, 25. Atlikus inventorizavimą, sklypo želdynai prižiūrimi pagal nustatytas darbų taisykles bei technologijas. Automobilių parkavimo zonoje įrengiama iki 12 vt.

Sklypas 05B, 05C infrastruktūros teritorija, indeksai I4, I5, I6, plotas ~ 1,44 ha, skirta inžinerinės infrastruktūros aptarnavimo, nuotekų valymo įrengimams, priešgaisriniam hidrantui įrengti ir eksploatuoti.

Sklypų plano brėžinyje M 1 : 1000 nužymėtos projektuojamų sklypų ribos, servitutai ir planiniai sklypų reglamentai. Šiame brėžinyje nurodytos automobilių parkavimo zonos sklypuose, vadovaujantis STR 2.06.01:1999 techniniame projekte genplano sprendiniuose bus tikslinamas parkavimo vietų skaičius prie atskirų objektų. Visų sklypų ribos ir plotai bei servitutų plotai tikslinami rengiant atskirų sklypų tiksliųjų matavimų planus. Projekte numatyti dviejų rūšių sertitutai, pirmasis nurodo sklype servitutinį kelią pravažiavimui į kaimyninius sklypus, neprivalomas tuo atveju jei visą aktyvaus poilsio dalį išsinuomotų vienas nuomininkas ir išpirktų privačius sklypus. Jei sklypai bus išnuomoti skirtingiems nuomininkams, servitutą sklype ir naudojimąsi šiuo servitutu įteisina žemės nuomos sutartis vadovaujantis LR Žemės įstatymu. Kitas projektuojamas servituto tipas skirtas jodinėjimui žirgais konservacinės paskirties parko žemėje. Toks servitutas įteisinamas atskira sutartimi tarp konservacinės žemės valdytojo ir žirgyno savininko, (numatant jodinėjimo takų maršrutą, priežiūros, valymo ir kt. reikalavimus).

Nuomojant du ar kelis gretimus to paties žemės naudojimo būdo sklypus vienam nuomininkui galimas šių sklypų apjungimas, rengiant tiksliųjų matavimų planus (ribos nužymėtos sklypų plano brėžinyje punktyrine linija). Keliuose sklypuose, kur numatytas buvusių pastatų atstatymas bei yra pastatas, nužymėta galima sklypo sudalinimo riba, leidžianti dalimis sklypą išnuomoti dviem nuomininkams.

Projektuojamos sklypų ribos nežymimos tvoromis, išskyrus reakrecinės teritorijos sklypus skirtus žirgynui ir sporto aikštynų specialius aptvėrimus.

Architektės:
I.Kliobavičiūtė
D.Sabaliauskienė

detalusisplanas_orig.gif

UŽUTRAKIO DVARO SODYBOS (G208KP) DETALIOJO PLANO VALDYMO MODELIO SPRENDINIAI

I. MUZIEJINĖS - REPREZENTACINĖS DALIES PERDAVIMAS VALSTYBINEI ĮSTAIGAI

Šiuo metu planuojama reprezentacinė Užutrakio dvaro sodyba (G208KP) patikėjimo teise valdoma Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, kuriai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 1052 "Dėl Trakų valstybinės turizmo įmonės likvidavimo" (Žin., 1995, Nr. 63-1594) ir 1996 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 69 "Dėl Užutrakio buvusio dvaro ansamblio paskirties" (Žin., 1996, Nr. 5-123) Užutrakio dvaro sodybos teritorija su visais joje esančiais pastatais, inžineriniais tinklais bei valymo įrenginiais buvo perduota Trakų istoriniam nacionaliniam parkui.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 11 d. nutarime Nr. 69 "Dėl Užutrakio buvusio dvaro ansamblio paskirties" (Žin., 1996, Nr. 5-123) yra nutarta pritaikyti valstybės reprezentacinėms reikmėms nutarime minimus šiuos Užutrakio dvaro pastatus: Užutrakio g. 1, 3, 7, 12a ir 17. Pagal šiuo metu rengiamus teritorijos planavimo dokumentus yra siūlomas mažesnis skaičius pastatų priskirtinų reprezentacinėms reikmėms, todėl būtina kartu su teritorijų planavimo dokumentais pateikti LR Vyriausybės nutarimo "Dėl Užutrakio buvusio dvaro ansamblio paskirties" pakeitimo projektą.

Vadovaudamasis tuo pačiu LR Vyriausybės 1996 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 69 "Dėl Užutrakio buvusio dvaro ansamblio paskirties", išanalizavus situaciją su Užsienio reikalų ministerija ir Aplinkos ministerija, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija turėtų parengti vyriausybės nutarimo projektą dėl tolimesnio reprezentacinės dalies naudojimo bei pateikti šį projektą savo steigėjui Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai. Kultūros ministerija derina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą su suinteresuotomis ministerijomis ir pateikia Vyriausybei, nes tik Kultūros ministerija, atstovaujama ministro gali teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės poėdžiuose. Vykdant LR Vyriausybės 1999 birželio 9 d. nutarimą Nr. 755 “Dėl Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio panaudojimo (paskirties) programos metmenų patvirtinimo”, Užutrakio dvaro pastatus reprezentacinėje muziejinėje dalyje LR Seimas savo nutarimu perduoda LR Prezidentūrai arba Kultūros ar Užsienio ministerijoms valdyti patikėjimo teise. Detaliojo plano sprendiniuose muziejinės - reprezentacinės dalies plotas ~ 32,06 ha.

II. NEPRIVATIZUOTUOSE BUTUOSE, ESANČIUOSE UŽUTRAKIO DVARO SODYBOJE, GYVENANČIŲ ŽMONIŲ IŠKELDINIMAS IR KITO GYVENAMOJO PLOTO SUTEIKIMAS

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d., Nr, I-1120) 20 straipsniu, patvirtinus Užutrakio dvaro sodybos detaliojo plano sprendinius, žmonės gyvenantys neprivatizuotuose butuose, turėtų būti iškeldinti suteikiant jiems kitas gyvenamasias patalpas. Tokią garantij¹ nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trisdešimto skirsnio 356 straipsnis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 350 straipsniu, iškeldinimas gyventojų iš gyvenamųjų patalpų gali būti atliekamas tik teismine tvarka, tokia tvarka užtrikrina gyventojų teises. Nuomos sutartys gali būti nutrauktos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 354 straipsniu, įspėjus nuomininką prieš tris mėnesius, jei nuomos sutartis yra neterminuota.

Užutrakio dvaro ansamblio teritorijoje dauguma gyvenamųjų butų yra avarinės būklės, todėl šiuo atveju vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 355 straipsniu, gyventojai turi būti iškeldinti, nepaisant teritorijų planavimo dokumentų ir nepaisant kokie jų sprendiniai bus patvirtinti. Tai reiškia, kad gyventojai iš avarinių pastatų privalo būti iškeldinti suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas. Kadangi Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija neturi kitų patalpų į kurias galėtų perkelti gresiančių sugriūti namų gyventojų, tai šiems gyventojams gyvenamąsias patalpas turi suteikti Trakų rajono savivaldybė, vykdydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 355 straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 356 straipsniu, fiziniai asmenys iš organizacijoms priklausančių patalpų gali būti iškeldinti, jei: 1) namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi būti nugriautas; 2) gyvenamoji patalpa neišlieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar perplanavimo; 3) gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas. Žmonės gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų tik tais atvejais, kai jiems suteikiamos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 358 straipsnis.

Į teismą dėl žmonių iškeldinimo turi kreiptis tas subjektas, kuriam patikėjimo (nuosavybės) teise priklauso patalpos, kuriose gyvena žmonės. Šiuo atveju su ieškiniu pareiškimu į teismą privalo kreiptis Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Tačiau į bylą privalo būti įtraukta Trakų rajono savivaldybė, kuri turėtų suteikti kitas gyvenamąsias patalpas žmonėms. Šiam tikslui Savivaldybė turėtų panaudoti savo dispozicijoje turimą butų fondą, o patvirtinus Užutrakio dvaro sodybos (G208KP) detalųjį planą, (atitinkantį bendrąjį ir specialųjį planus) turėtų teisę kreiptis į LR Vyriausybę, dėl lėšų skyrimo įgyvendinant tikslą - reprezentacinės zonos įkūrimą Užutrakyje.

III. PRIVAČIŲ NAMŲ VALDŲ IR NAMŲ IŠPIRKIMAS

Šiuo metu Užtrakio dvaro sodybos teritorijoje yra nedaug privačios nuosavybės objektų – 5 gyvenamieji pastatai su žemės valdomis ir vienas pastatas priklausantis V.Bieliauskui, kuris pastatytas iš Trakų rajono savivaldybės išnuomotoje žemėje ir yra arti paminklinio Užtrakio dvaro sodybos pastato. Privatūs pastatai ir privati žemė galėtų būti išpirkta valstybės lėšomis visuomenės poreikiams.

Galimybę paimti žemę Valstybės reikmėms numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1571 straipsnis “Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams”, kuriame pasakyta, kad paimti žemės sklypą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba apskrities viršininko sprendimu, pagal vietos savivaldos institucijos, ministerijos ar kitos valdymo institucijos prašymą. Tokiu atveju, žemės sklypo savininkui arba suteikiamas kitas lygiavertis žemės sklypas toje pat vietovėje (o jam pageidaujant, kitoje vietoje), arba atlyginama reali žemės sklypo vertė pinigais. Kilusius ginčus dėl žemės sklypo paėmimo bei atlyginimo būdo ir dydžio sprendžia teismas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1573 straipsnis “Asmenų, kurių nuomojami žemės sklypai pastatams ir įrenginiams statyti paimami visuomenės poreikiams, nuosavybės teisių apsauga” nustato procedūras ir reikalavimus, kurie turi būti išpildyti, paimant išnuomotą žemę ant kurios yra statinių valstybės poreikiams. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad jeigu pastatams ar įrenginiams statyti asmenų nuomojamas žemės sklypas paimamas aukščiau paminėto civilinio kodekso 1571 straipsnio nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, tai statomi ar jau pastatyti ir tokiems asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, įrenginiai ar sodiniai turi būti perkeliami į kitą lygiavertį apskrities viršininko ar valstybinės žemės valdytojo nuomos pagrindais suteiktą žemės sklypą. Jeigu pastatų, įrenginių ar sodinių perkelti neįmanoma, tai jų statytojams (savininkams) turi būti teisingai atlyginama, suteikiant nuosavybės teise kitus lygiaverčius pastatus ar įrenginius, arba statytojų sutikimu, suteikiant nuosavybės teise žemės sklypą pastatams ar įrenginiams statyti, arba (ir) sumokant už nuosavybės objektus realią vertę pinigais. Statytojų sutikimu nuosavybės objektų vertė gali būti atlyginama kitaip. Naujasis žemės naudotojas privalo atlyginti pastatų ar įrenginių statytojams visus nuostolius, atsiradusius dėl žemės sklypo išpirkimo, jeigu dėl tų nuostolių atsiradimo nėra kalti patys pastatų ar įrenginių statytojai. Žemės, pastatų, įrenginių ar sodinių vertė, jos atlyginimo būdas, įvairios sąlygos bei dėl žemės sklypo išpirkimo statytojams atsiradusių nuostolių dydis, nustatomi naujojo žemės naudotojo ir pastatų ar įrenginių statytojo sutartyje. Šalims nesusitarus, pastatų, įrenginių ar sodinių vertę, jos atlyginimo būdą, esmines sąlygas ir dėl žemės sklypo paėmimo statytojams atsiradusių nuostolių dydį nustato teismas.

Konkrečią žemės paėmimo visuomenės reikmėms tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnis, kuris numato, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės naudojimo teisė bei valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukiama tik išimties atvejais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba apskrities viršininko sprendimu pagal savivaldos institucijos, ministerijos ar kitos valdymo institucijos prašymą, kai ši žemė reikalinga:

1) krašto apsaugai;

2) valstybiniams aerodromams, uostams ir jų įrenginiams;

3) valstybiniams geležinkeliams, valstybiniams keliams ir magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti;

4) svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, miestų, miestelių ir kaimų infrastruktūrai plėsti, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai;

5) naudingosioms iškasenoms, išžvalgytoms valstybės lėšomis, eksploatuoti;

6) valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti;

7) gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams;

8) vietos savivaldybių poreikiams ir bendram (viešam) naudojimui, jeigu tai numatyta nustatyta tvarka patvirtintuose miestų, miestelių ir kaimų detaliuose planuose arba žemėtvarkos projektuose;

9) įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė.

Šiuo konkrečiu atveju būtų galimybė taikyti Žemės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

Institucijos sprendimas - paimti žemę visuomenės poreikiams - skelbiamas vietinėje spaudoje du kartus su 15 dienų pertrauka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko sprendimą, dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, suinteresuotieji asmenys gali skųsti teismui per vieną mėnesį po jo antrojo paskelbimo spaudoje.

Paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama, sumokant realią žemės sklypo kainą pinigais arba suteikiant lygiavertį žemės sklypą toje pat vietovėje, taip pat atlyginami kiti nuostoliai, atsiradę dėl žemės sklypo paėmimo, įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paimant visuomenės poreikiams suteiktą naudotis ar išnuomotą valstybinę žemę, žemės naudojimo teisė ar žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, ir dėl to atsiradę nuostoliai žemės nuomininkams bei kitiems naudotojams atlyginami įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nuostolius, atsiradusius dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, privačios žemės savininkams bei kitiems teisėtiems privačios ir valstybinės žemės naudotojams atlygina suinteresuotas žemės paėmimu asmuo tarpusavio sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Pradinė paimamo žemės sklypo vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai skaičiuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir nurodomi sprendime dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Žemės paėmimu suinteresuotas asmuo yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerija, apskrities viršininkas, savivaldos institucija ar kita valdymo institucija, kuri pateikia prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams.

Ginčus dėl atlyginimo būdo ir dydžio sprendžia teismas. Jeigu žemės savininko ar kito teisėto privačios ir valstybinės žemės naudotojo netenkina atlyginimo dydis arba būdas, nustatytas sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, ir jis su žemės paėmimu suinteresuotu asmeniu nesusitaria dėl atlyginimo būdo ar dydžio per du mėnesius po sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams antrojo paskelbimo spaudoje, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotas asmuo per dešimt dienų privalo kreiptis į teismą dėl atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo. Nepaisant to, kad dėl atlyginimo būdo ar dydžio nesusitarta, per du mėnesius po sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams antrojo paskelbimo spaudoje, žemės paėmimu suinteresuotas asmuo į paimamo žemės sklypo savininko, nuomininko ar naudotojo vardu atidarytą sąskaitą arba, jeigu tokia sąskaita žemės paėmimu suinteresuotam asmeniui nežinoma ir jis negali atidaryti kitos sąskaitos paimamo žemės sklypo savininko, nuomininko ar naudotojo vardu, į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą privalo sumokėti atlyginimo dydžio sumą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko sprendime dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Jei teismas nustato kitą dėl sklypo paėmimo atsiradusių nuostolių dydį, žemės paėmimu suinteresuotas asmuo atsiskaito su buvusiu žemės sklypo savininku teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.

Po to, kai yra priimtas sprendimas paimti privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkas neturi teisės jos įkeisti ar kitaip apsunkinti proceso. Sudarius sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio už žemę paimamą visuomenės poreikiams, žemės nuosavybės teisė pereina valstybei, kai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotas asmuo atsiskaito su paimto žemės sklypo savininku sutartyje numatytomis sąlygomis. Tais atvejais, kai paimamo žemės sklypo savininkas ir žemės paėmimu suinteresuotas asmuo nesusitaria dėl atlyginimo būdo ir dydžio per du mėnesius po sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams antrojo paskelbimo spaudoje, žemės sklypas pereina valstybės nuosavybėn tą dieną, kada žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotas asmuo Žemės įstatymo nustatyta tvarka sumoka atlyginimo dydžio sumą, nurodytą apskrities viršininko ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendime dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Sprendime paimti žemės sklypą visuomenės reikmėms gali būti nustatyta vėlesnė žemės nuosavybės teisės perėjimo valstybei data.

Jeigu žemė ar jos dalis, paimta visuomenės poreikiams, nepanaudojama sprendime nurodytam tikslui ir yra perleidžiama privačion nuosavybėn, pirmumo teisę ją išpirkti turi buvęs žemės savininkas, iš kurio žemė buvo paimta visuomenės poreikiams. Ši nuostata netaikoma asmenims, kuriems bus kompensuota lygiaverčiu žemės sklypu.

Valstybė taip pat gali išpirkti ir privačią žemę su privačiais statiniais. Šiuos atvejus reglamentuoja 1572 straipsnis “Asmenų, kuriems nuosavybės teise priklausantys pastatais ar įrenginiais užstatyti žemės sklypai išperkami visuomenės poreikiams, nuosavybės teisių apsauga”. Šiame straipsnyje numatyta jeigu asmenims nuosavybės teise priklausantis ir pastatais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas paimamas civilinio kodekso 1571 straipsnio nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, tai statomi ar jau pastatyti ir tokiems asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai ar įrenginiai turi būti perkeliami į kitą lygiavertį nuosavybės teise suteiktą sklypą toje pat vietovėje. Kai visų arba kai kurių pastatų ar įrenginių (arba jų dalių) perkelti neįmanoma, tai už juos statytojams turi būti teisingai atlyginama:

1) suteikiant nuosavybės teise kitus lygiaverčius pastatus ar įrenginius kitame lygiaverčiame žemės sklype, suteikiamame nuosavybės teise toje pat vietovėje;

2) statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise kitus pastatus ar įrenginius kitame žemės sklype, suteikiamame nuosavybės teise toje pat vietovėje;

3) statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise žemės sklypą pastatams ar įrenginiams statyti, o už neperkeltus nuosavybės objektus sumokant realią vertę pinigais;

4) statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise kitus pastatus ar įrenginius nuomojamame žemės sklype, o už nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą sumokant realią vertę pinigais;

5) statytojų sutikimu kitaip atlyginant nuosavybės objektų vertę.

Visais atvejais taip pat atlyginama žemės sklype esančių sodinių vertė. Pastatų, įrenginių bei sodinių vertė, jos atlyginimo būdas, įvairios sąlygos bei dėl žemės sklypo paėmimo statytojams atsiradusių nuostolių dydis nustatomi naujojo žemės naudotojo ir pastatų ar įrenginių statytojų sutartyje. Šalims nesusitarus, pastatų ar įrenginių vertę, jos atlyginimo būdą, esmines sąlygas ir dėl žemės sklypo paėmimo statytojams atsiradusių nuostolių dydį nustato teismas.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnyje “Valstybės turto įgijimo būdai” numatyti būdai kaip valstybė gali įgyti turtą. Šis įstatymas leidžia valstybei įgyti turtą pagal sandorius bei įstatymų nustatyta tvarka rekvizuodama visuomenės reikmėms fizinių ir juridinių asmenų, veikiančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, turtą.

Paimant visuomenės poreikiams suteiktą naudotis ar išnuomotą valstybinę žemę, žemės naudojimo teisė ar žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą ir dėl to atsiradę nuostoliai žemės nuomininkams bei kitiems naudotojams atlyginami įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ar apskrities viršininką gali institucija kurios naudai būtų paimama žemė.

Dėl reprezentacinėje dalyje esančio pastato paėmimo visuomenės poreikiams 01L gali kreiptis ta institucija kuriai bus perduota minėta Užutrakio dvaro ansamblio dalis. Tai yra šis klausimas gali būti sprendžiamas tik aiškiai nustačius, kas valdys šią teritoriją.

Dėl kitose teritorijose - aktyvaus poilsio dalyje, esančių privačių žemės valdų paėmimo visuomenės poreikiams už tai tinkamai atlyginant, turėtų kreiptis Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Tačiau net ir tuo atveju jei nebūtų išpirkta žemė ir pastatai visuomenės poreikiams užtikrinti, žemė esanti aplink minėtus nuosavybės objektus galės būti nuomojama ir tuo atveju rekreacinėje dalyje esantys namai galės būti parduoti ar išpirkti būsimų nuomininkų jeigu šalys susitars. Ši procedūra turėtų vykti nebedalyvaujant valstybinėms institucijoms išskyrus tai, kad perkami nuosavybės objektai yra kultūros paminklo teritorijoje ir reikės laikytis Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo.

IV. AKTYVAUS POILSIO DALYJE REKREACINIŲ TERITORIJŲ ILGALAIKĖ ŽEMĖS NUOMA

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 "Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)" rekreacinės dalies žemės nuomos aukcionus organizuoti turėtų Trakų rajono savivaldybė po to, kai būtų tinkamai sutvarkyta registracija žemės sklypų patvirtintų teritorijų planavimo dokumentais. Nuomos sutartis sudaroma ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui turi būti patvirtinta apskrities viršininko parašu. Planuojamoje teritorijoje reakreacinės paskirties žemės nuoma turėtų būti ilgalaikė, todėl sutartis turės pasirašyti Vilniaus apskrities viršininkas arba įgaliotas apskrities viršininko administracijos atstovas. Prieš pradedant rengti sklypų žemės nuomos aukcioną Trakų rajono savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 "Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)" patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 7 punktu, turi parengti reikalingus dokumentus ir atlikti būtinus veiksmus žemės sklypų nuomai (parengti nuomojamų sklypų tiksliųjų apmatavimų planus, nustatyti žemės nuomos užmokesčio tarifą ir žemės sklypo vertę, parengti susitarimo su aukciono laimėtoju projektą, kuriame būtų numatomi infrastruktūros objektų statybos terminai ir atsiskaitymo už jų vykdymą būdai.

Trakų rajono savivaldybė visus konkurso dokumentus su paskaičiuota nuomos kaina turi pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kuri per 5 darbo dienas patvirtina medžiagą ir grąžina savivaldybei, po ko Trakų rajono savivaldybė turi atlikti nuomojamo sklypo teisinź registracij¹ ir sudaryti komisij¹ nuomos aukcionui.

V. VISUOMENINĖS - KULTŪRINĖS DALIES PASTATŲ IR SKLYPŲ NUOMA

Visuomeninėje dalyje pastatai patikėjimo teise valdomi Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, dėl to pastatų nuomos konkursus skelbs ir juos organizuos Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 448, patvirtinta negyvenamųjų patalpų nuomos ir suteikimo panaudai tvarka. Tam, kad būtų galima pradėti skelbti nuomos konkursus, turi būti sutvarkyti pastatų teisinės registracijos dokumentai ir padaryti sklypų tiksliųjų matavimų planai, kurie nužymėti prie konkretaus nuomojamo pastato. Subjektas, išsinuomojęs patalpas bendra tvarka, sudaro žemės nuomos sutartį su Trakų rajono savivaldybe, šiuo atveju žemės nuomininkas vadovaujasi pirmumo teise, nustatyta Lietuvos Respublikos žemės ir žemės nuomos įstatymuose.

VI. SAVIVALDYBĖS SPRENDINIAI DĖL DETALAUS PLANO PATVIRTINIMO

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsniu Trakų rajono savivaldybės taryba arba savivaldybės valdyba tarybos pavedimu per 1 mėnesį nuo užbaigto detalaus plano pateikimo Trakų rajono savivaldybei turi patvirtinti detalųjį planą.

SPRENDINIŲ PASEKMIŲ IR POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS


LR Vyriausybės 1999 birželio 9 d. nutarimu Nr. 755 “Dėl Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio panaudojimo (paskirties) programos metmenų patvirtinimo” buvo išryškinta Užutrakio buvusio dvaro sodybos reikšmė išlikusių Lietuvos dvarų sistemoje. Pažymėta šio kultūros paveldo objekto apimtis ir kompleksiškumas, parko ir pastatų architektūros ir planavimo brandumas, derantis su unikalia gamtine bei istorine aplinka. Vertinant esamą dvaro sodybos būklę, buvo susirūpinta ne tik jos fiziniu išlikimu, bet ir visos teritorijos fiziniu, estetiniu bei moraliniu devastavimu, neigiamu poveikiu Trakų miesto ir rajono aplinkai. Įgyvendinat patvirtintus Užutrakio buvusios dvaro sodybos perspektyvinio panaudojimo (paskirties) programos metmenis, ši apleista teritorija devastuotų teritorijų konversijos keliu bus integruota į bendrą Trakų rajono kultūrinio gyvenimo ir mūsų valstybės sostinės protokolinės ir kultūrinės veiklos kontekstą. Lietuvai bus grąžinta viena gražiausių dvaro sodybų su puikiais neoklasicizmo rūmais ir žymaus to meto architekto Eduardo Fransua Andrė kraštovaizdžio parku. Buvę grafo J.Tiškevičiaus rūmai atliks ir muziejaus funkciją, kartu su parku bus atviri lankytojams, kai tik juose nevyks protokoliniai renginiai. Detaliojo plano raidos programos valdymo modelis numato subalansuotą visos teritorijos valdymą, užtikrinantį saugų bei nekenksmingą aplinkai teritorijos išvystymą. Plečiant rekreacinę ir turizmo infrastruktūrą, keisis apylinkių ekonominė ir socialinė terpė - daugės dirbančių žmonių aptarnavimo srityje ir prekyboje, didės paslaugų įmonių pelnas, gerės aplinkos vaizdas ( bus tvarkomi želdynai, gerinamos kelių dangos, atnaujinami vandens transporto, turistiniai maršrutai ), didės gyventojų užimtumas ir pajamos. Siūlomas teritorijos ekonominis plėtojimas skatins smulkų ir vidutinį verslą (poilsio namai, paplūdimiai, sporto aikštynai ir pan.) , inicijuos Trakų rajono savivaldybę bei Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją sudaryti ilgalaikes verslo plėtros programas, stiprinant teritorijos politinį ir ekonominį stabilumą.

Sprendinių pasekmių vertinimas ūkinės veiklos sąlygų aspektu

Metodiškai vadovaujantis detaliojo plano valdymo modeliu, numatoma pritraukti lėšas ir investicijas ne tik į greitą pelną teikiančias sritis, bet ir į būtinas aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos priemones. Kultūros paminklo statusas ir patvirtinti specialiuoju paminklosauginiu planu teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimai, griežtai reglamentuoja veiklas nagrinėjamoje teritorijoje. Remiantis istorišku dvaro funkcionavimo principu - reprezentacinę dalį išlaiko gamybinė-ūkinė dalis, raidos programa numato aktyvaus poilsio zonoje nemažą teritoriją, skirtą ilgalaikei nuomai, rekreaciniam - komerciniam naudojimui. Tai nesukels neigiamo poveikio aplinkai bei susisieks su gretimybėje planuojama golfo laukams rekreacine teritorija. Komplekso atkūrimui naudojamos kooperuotos valstybės, Trakų savivaldybės, privataus verslo ir visuomenės (įvairių fondų bei aukojamos) lėšos. Investicijos atsipirks ne tik turizmo, rekreacijos bei jas aptarnaujančių sferų kiekybine bei kokybine plėtra, bet ir nauja saugomo kraštovaizdžio kokybe. Detaliojo plano įgyvendinimo, kaip ir Trakų istorinio nacionalinio parko uždaviniai numato, kad bet kokia ūkinė ir rekreacinė veikla neturi iš esmės keisti teritorijos kraštovaizdžio ar pažeisti ekologinę pusiausvyrą. Šiuo metu dauguma dvaro sodybos pastatų faktiškai naudojama gyvenamajai paskirčiai, sodinami daržai, greta pristatyta menkaverčių pašiūrių ir sandėliukų. Siūloma ateityje neskatinti gyvenamosios paskirties ir su ja susijusios ūkinės veiklos planuojamoje teritorijoje. Gretimų teritorijų šeimininkus bei nuomininkus tai skatins tinkamai tvarkytis savo sklypuose. Numatoma, kad Užutrakio ansamblio restauracijos ir pritaikymo investicijos taps investicijomis į šio krašto aplinkos renovaciją ir turizmo vystymą.

Sprendinių pasekmių vertinimas aplinkos taršos ir higienos sąlygų aspektu

Planuojamas inžinerinės įrangos aptarnavimo objektų modernizavimas ir plėtra numato aukščiausią kokybę ir optimaliausią įvairių energijos išteklių naudojimą. Inžinerinės infrastruktūros pasiūlymuose PRI.273.99 - TRP - IT - 2 pateikti nuotekynės vystymo pasiūlymai užtikrina nuotekų surinkimo ir nuvedimo schemą, atitinkančią aplinkosauginius ir higienos reikalavimus. Restauruojamiems ir rekonstruojamiems pastatams taikomi STR 2.01.01(3): 1999, ‘’Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga’’, jų teritorijose numatomos veiklos rūšys nesukels aplinkos taršos. Automobilių aikštelėms, didesnėms nei 30 vietų, bus įrengtas vietinis lietaus nuotekų surinkimo tinklas su naftos produktų gaudyklėmis.

Sprendinių pasekmių vertinimas ūkinių subjektų aprūpinimo infrastruktūros aspektu

Teritorijoje numatomas ribotas autotransporto eismas. Reprezentacinė - muziejinė dalis bus pasiekiama tik specialiajam transportui. Lankytojų įvažiavimą kitose sodybos dalyse numatoma riboti mokesčiais už automobilių parkavimą. Susisiekimui su Trakų miestu siūloma palikti viešojo transporto (autobuso arba mikroautobuso) maršrutą. Skatinant vandens susisiekimą, planuojama įrengti porą papildomų prieplaukų Galvės ežero pakrantėje ir atkurti istoriškai buvusį keltą Galvės ir Skaisčio ežerų sąsmaukoje. Inžinerinės infrastruktūros objektų išplėtimas ir ūkinis kiemas numatytas specialiai tam skirtoje infrastuktūros dalyje, tai aprašyta byloje PRI.273.99 - TRP - IT -2. Transporto organizavimo pasiūlymai pateikiami byloje PRI.273.99 - TRP - EO - 3. Prioritetinis - pėsčiųjų bei dviratininkų eismas, neturintis neigiamo poveikio ekologijai.

Sprendinių pasekmių vertinimas kultūros vertybių apsaugos aspektu

Vadovaujantis specialiojo plano sprendiniais pastatų ir teritorijos tvarkymui ir naudojimui, pasiūlytas buvusios dvaro sodybos pritaikymas šiuolaikiniams poreikiams. Kultūrinio turizmo plėtra, eksponuojant teritorijos paminklus ir vertybes, atgaivinus tvenkinių sistemą bei atkūrus parko biokonstrukcinius elementus, turės didelę reikšmę saugant Lietuvos kultūros palikimą bei atliks tarptautinio reprezentavimo paskirtį. Specialiojo (paminklosauginio) plano sprendinių pasekmės įvertintos byloje PRI.273.99 - SP - AR - 1.

Sprendinių pasekmių vertinimas gamtos vertybių apsaugos aspektu

Ypatingas dėmesys, rengiant šį planą, buvo skirtas Eduardo Fransua Andrė kraštovaizdžio parko atkūrimui, jo vertybių: unikalių augalų, parko gyvūnijos puoselėjimui bei išsaugojimui. Parengtame teritorinio planavimo dokumente numatyta atkurti buvusį vandens parką, daugiau nei dvidešimties tvenkinių sistemą. Nagrinėjamos teritorijos bioįvairovė aprašyta Trakų istorinio nacionalinio parko informaciniame leidinyje, skirtame plačiajai visuomenei ‘’Užutrakio dvaro ansamblis. Kultūros paveldas ir gamta.’’ , 1999 m. Detaliojo plano raidos programos sprendiniai numato suderinamą antropologinę veiklą, sudaro teigiamas sąlygas bioįvairovės išlaikymui ir plėtrai teritorijoje.

Sprendinių pasekmių vertinimas socialiniu aspektu

Nagrinėjant sprendinių pasekmes socialiniu aspektu, reikia pažymėti, kad šiuo metu neintensyviai gyvenamoje ir rekreacijai naudojamoje teritorijoje planuojama sukurti kultūros ir rekreacijos židinį, skirtą visų Lietuvos žmonių ir valstybės svečių lankymui. Prognozuojama tolygi socialinės infrastruktūros sklaida, sukuriant naujas darbo vietas tiek labai kvalifikuotiems atskirų profesijų darbuotojams, tiek aptarnavimo bei paslaugų sferoje dirbantiems žmonėms. Planuojamos modernių technologijų įdiegimas į kultūros paminklo - dvaro sodybos ir teritorijos tvarkymą, restauravimą ir pritaikymą valstybinių interesų, kultūros, turizmo, reakrecijos klubinės veiklos poreikiams pagerins Trakų rajono socialinę ir ekonominę būklę.

Vykdant šio projekto sprendinius, Trakų rajono savivaldybė rengia ir tvirtina teritorijos gyventojų iškeldinimo programą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJOS
​​Į S A K Y M A S

1993 m. gruodžio 20 d. Nr. 212
Vilnius

DĖL TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO PLANAVIMO SCHEMOS PASKELBIMO

Į s a k a u:

Paskelbti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr.912 "Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo" patvirtintą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą (parko teritorijos su funkcinėmis zonomis planą* ir aiškinamąjį raštą).


STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTRAS
ALGIRDAS VAPŠY
TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO PLANAVIMO SCHEMA

1. ĮVADAS

Trakų istorinis nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr.I-1244 vertingam kultūriniu bei gamtiniu požiūriu Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksui su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu išsaugoti, tvarkyti bei naudoti.

Lietuvos Resbublikos saugomų teritorijų įstatymas, Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr.238, nustato, kad parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą.

Planavimo schema (pagrindinis brėžinys masteliu 1:10 000 ir aiškinamasis raštas) parengta pagal Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo instituto pateiktą "Lietuvos nacionalinio parko "Trakai" koncepciją ir principinę planavimo schemą" (1990), pakoreguota pagal priimtus dokumentus, ministerijų, žinybų pastabas.

Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) planavimo schema nustato funkcines parko zonas, parko veiklai reikalingų objektų išdėstymą, bendrus TINP planavimo ir tvarkymo principus bei rekreacinės sistemos sukūrimo, Trakų miesto ir gyvenviečių plėtojimo kryptis, o taip pat numato svarbiausius detalaus projektavimo darbus. TINP planavimo schema numato ūkinės veiklos apribojimus visoje parko teritorijoje bei jo zonose, teritorijos užstatymo, architektūros, kraštovaizdžio formavimo, paminklosaugos ir gamtosaugos reikalavimus, kurių privaloma laikytis vykdant žemės reformos, privatizavimo ir projektavimo darbus, pateikia principinius siūlymus zonoms tvarkyti.

TINP planavimo schema, kaip valstybinės reikšmės teritorinio planavimo dokumentas, yra pagrindas detaliems planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektams rengti. Ja remiantis rengiami paminklosaugos, kompleksinis žemės reformos ir žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos organizavimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kiti projektai.


2. BENDRI TINP PLANAVIMO IR TVARKYMO PRINCIPAI

Vaizdingas Trakų ežerynas yra unikalus gamtinis kultūrinis kraštovaizdžio kompleksas, vertingas mokslui ir rekreacijai, turtingas istorijos, archeologijos, architektūros objektų.

Vertingiausi kultūros paveldo kompleksai yra Trakų salos ir pusiasalio pilių, Senųjų Trakų piliavietės bei senosios gyvenvietės istoriniai archeologiniai - architektūriniai kompleksai, Trakų senamiesčio planinė erdvinė struktūra, Daniliškių, Senųjų Trakų, Varnikėlių, Serapiniškių kaimai, Užutrakio dvaro ansamblis, Bražuolės, Daniliškių piliakalniai, senkapiai, pavienės sodybos.

Vertingiausi gamtiniai kompleksai: Kudrionių kraštovaizdžio, Galvės, Akmenos, Bražuolės hidrografiniai, Varnikų miško, Ilgelio bei Plomėnų pelkių kompleksai.

Rengiant paminklosaugos, kompleksinį žemės reformos ir žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos organizavimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus būtina laikytis šių nuostatų:

• saugoti bei atkurti kultūrinį palikimą, formuojantį istoriškai susiklosčiusį Trakų miesto ir apylinkių vaizdą; tvarkyti ne vien paminklinę vertę turinčius objektus, bet ir sudarančius architektūrinę terpę;

• saugoti Trakų ežeryno gamtinį kraštovaizdį, didinti miškingumą, formuojant želdinių masyvus ežerų pakrantėse, pakelėse, aplink naujas gyvenvietes, aukštumų viršūnėse;

• saugoti erdves, kurios atveria Trakų miesto panoramą, ypač pilis, ribojant arba draudžiant naujų pastatų, statinių bei įrenginių statybą;

• saugoti paviršinių bei gruntinių vandenų švarą, kurti apsaugines pakrantės juostas.

Pastatams statyti ir rekonstruoti visoje parko teritorijoje išduodamos Paminklotvarkos sąlygos.

Sodybų pastatai TINP teritorijoje gali būti remontuojami, rekonstruojami, ribojant jų dydį bei architektūros formas, atsižvelgiant į architektūros tradicijas bei kraštovaizdžio apsaugos reikalavimus, projektus suderinus nustatyta tvarka. Naujas sodybas galima statyti tik senųjų sodybų vietose arba vietose, numatytose detaliuose parko gyvenviečių projektuose. Naujai statomi gyvenamieji namai negali būti didesni kaip vieno aukšto, privalo turėti šlaitinį stogą, o jų užstatymo plotas negali viršyti 120 m², jeigu detalūs projektai nenumato kitų sąlygų. Be gyvenamojo namo, sodybvietėje gali būti statoma daržinė, tvartas, kiti ūkiniai pastatai. Ūkinių pastatų užstatymo plotas, besiverčiantiems žemės ūkio veikla nustatomas pagal kiekį gyvulių, kuriuos savininkas gali išlaikyti iš turimo sklypo. Parko teritorijoje rekonstruoti sodybų ūkinių pastatų rekreacijai neleidžiama, išskyrus rekreacinę zoną.

Siekiant atkurti tradicinį Trakų senamiesčio vaizdą, atstatyti sunaikintą užstatymą, numatoma gyvenamųjų namų statyba pusiasalio teritorijoje. Siūlomų atstatyti sunaikintų ar sunykusių pastatų kiekis, atstatymo eiliškumas, jų panaudojimas visuomeninei infrastruktūrai plėtoti bei regeneravimo principai nustatomi senamiesčio regeneravimo projektu. Taip pat turi būti numatyta pokario metais pastatytų namų rekonstrukcija.

Pažintiniai turizmo takai rengiami pagal specialius projektus.

Nenumatoma tiesti naujų valstybinės reikšmės kelių, išskyrus numatytą Trakų miesto vakarinio apvažiavimo trasą. Gerinama esamų kelių danga, pirmiausia kelių į Daniliškes, Žydiškes (nuo kelio Trakai-Lentvaris), Kariotiškes.

*Planas neskelbiamas. Su juo galima susipažinti Statybos ir urbanistikos ministerijoje, Trakų rajono valdyboje, Trakų nacionalinio parko direkcijoje.


3. TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO ZONOS

Trakų istorinio nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstoma į šias funkcines zonas:

1. KONSERVACINĘ, kurią sudaro rezervatai: Trakų salos ir pusiasalio bei Senųjų Trakų piliavietės ir draustiniai: Senųjų Trakų archeologinis, Trakų senamiesčio urbanistinis, Užutrakio kraštovaizdžio architektūros, Varnikėlių, Serapiniškių, Senųjų Trakų kaimo architektūros, Kudrionių kraštovaizdžio, Akmenos, Galvės ežerų, Bražuolės hidrografiniai, Varnikų botaninis - zoologinis, Plomėnų ornitologinis.

2. PREZERVACINĘ (apsauginę), kurią sudaro apsauginiai miškai bei kultūros kompleksų vizualinės apsaugos teritorijos.

3. REKREACINĘ, kurią sudaro miško parkai, rekreacinės akvatorijos, rekreacijos įstaigų teritorijos.

4. ŪKINĘ IR GYVENAMĄJĄ, kurią sudaro agroūkinės teritorijos, komunalinės ir gamybinės teritorijos, nauji gyvenamieji rajonai bei gyvenvietės.

TINP rezervatų žemė yra valstybės nuosavybė. Kitose parko zonose gali būti valstybinė ir privačioji žemės nuosavybė. TINP žemė bei miškas grąžinamas, žemės reforma vykdoma įstatymų nustatyta tvarka. Trakų mieste žemė grąžinama pagal Trakų senamiesčio sklypų ribų planą. TINP miškus ir vandenis valdo Trakų istorinio nacionalinio parko valdyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Trakų istorinis nacionalinis parkas turi Senųjų Trakų istorinę apsauginę zoną. Kad būtų išvengta neigiamo poveikio parko teritorijai iš gretimų apylinkių, užtikrintas parko ekologinės sistemos stabilumas, TINP būtina apsauginė (buferinė) zona ir jos apsaugos bei naudojimo režimas, kurį kontroliuotų TINP inspekcija.

Trakų istorinis nacionalinis parkas (8300 ha) apima Trakų miestą, yra Senųjų Trakų ir Kariotiškių apylinkių administracinėse ribose.

Parko valdymo patogumo sumetimais siūloma pakeisti esamas administracines ribas - parko teritorijoje su jo apsaugine zona kurti vieną administracinį teritorinį vienetą, t.y. administracinio teritorinio vieneto ribas sutapdinti su Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo apsauginės zonos ribomis. Miesto, apylinkių ribos turi būti pakoreguotos, vykdant Lietuvos Respublikos administracinę teritorinę reformą.

Apsaugos ir naudojimo režimą visoje parko teritorijoje nustato, ūkinę veiklą reglamentuoja:

1) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas;

2) Trakų istorinio nacionalinio parko laikinieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 04 23 nutarimu Nr. 283;

3) Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 05 12 nutarimu Nr. 343.

Trakų istorinio nacionalinio parko draustiniuose, apsaugos zonose galioja atitinkamų draustinių ir apsaugos zonų nuostatai, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų skyriai:

1) kraštovaizdžio, hidrografinių, botaninių-zoologinių, ornitologinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos 1983 12 14 nutarimu Nr. 342;

2) Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX, XXIX, XXXIII, XXXV, XXXIX, XLIII, XLV skyriai), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 05 12 nutarimu Nr. 343;

3) Vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos 1982 12 06 nutarimu Nr. 335;

4) Buvusių dvarų ir palivarkų, paminklinių sodybų bendrieji apsaugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 04 07 nutarimu Nr. 256 bei 1993 05 27 nutarimu Nr. 369;

5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 10 06 nutarimas Nr.735 "Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose".


TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO ZONOS

I. KONSERVACINĖ ZONA

1. KULTŪRINIAI REZERVATAI:


1.1. Trakų salos ir pusiasalio pilių (AR 145, 146) rezervatas apima pilies salą bei gretimas salas, Galvės ežero akvatoriją tarp salų bei pusiasalio, taip pat pusiasalio dalį su pilies liekanomis.(32 ha)

Tikslas - išsaugoti ir atkurti kultūros vertybes, vykdyti mokslinius tyrimus, įgyvendinti švietimo programas.

Naudojimas. Pažintinė rekreacija, valstybinių iškilmingų renginių organizavimas. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius).

Tvarkymas. Teritorija tvarkoma ir naudojama pagal tikslinę programą, pilys atstatomos, restauruojamos, konservuojamos pagal restauracijos projektus.

1.2. Senųjų Trakų piliavietės (ArR 1249) rezervatas yra pietinėje Senųjų Trakų gyvenvietės dalyje, apima Senųjų Trakų piliavietę bei senosios gyvenvietės liekanas(15 ha)

Tikslas - išsaugoti ir atkurti kultūros vertybes, vykdyti mokslinius tyrimus, įgyvendinti švietimo programas.

Naudojimas. Pažintinė rekreacija. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius).

Tvarkymas. Teritorija tvarkoma ir naudojama pagal detalius tvarkymo projektus.


2. DRAUSTINIAI:

2.1. Senųjų Trakų archeologinis draustinis iš pietų pusės juosia Senųjų Trakų piliavietę, apima griovą.

Tikslas - išsaugoti archeologinių radinių teritorijas.

Naudojimas. Ribotas ūkinis naudojimas, pažintinė rekreacija.

Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius).

Tvarkymas. Senųjų Trakų gamybinis centras rekonstruojamas pagal rekonstrukcijos projektą. Draustinio teritorijoje draudžiama statyti bet kokius pastatus, atlikti žemės darbus ne mokslinių tyrimų tikslais.

2.2. Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis (šiuo metu UR 4) apima Trakų miesto dalį - pusiasalį tarp Lukos (Bernardinų), Galvės ir Totoriškių ežerų.

Tikslas - išsaugoti, atkurti bei eksponuoti istoriškai susiklosciusios Trakų miesto planinės erdvinės struktūros, jos ryšio su gamtine aplinka, užstatymo elementų ir formų visumą.

Naudojimas. Atliekamos Trakų istorinio nacionalinio parko administracinio ir gyvenamojo centro funkcijos, neprieštaraujančios parko uždaviniams, išskyrus pramoninę gamybą. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose".

Tvarkymas. Trakų senamiestis tvarkomas, regeneruojamas pagal paminklosaugos teritorinio planavimo projektus. Kol šie projektai neparengti, tvarkymo ir statybos darbams nustatyta tvarka išduodamos Paminklotvarkos sąlygos.

2.3. Užutrakio parko kraštovaizdžio architektūros draustinis apima 79,36 ha Užutrakio buvusio dvaro sodybos -G208KP teritoriją pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, iš jų 78,65 ha yra valstybės nuosavybė, o 0,71 ha - penkios privačios namų valdos.

Tikslas. Saugoti, tvarkyti ir prižiūrėti Užutrakio buvusio dvaro sodybą - G208KP, vykdyti mokslinius tyrimus.

Naudojimas. Pažintinei rekreacijai, poilsiautojų apgyvendinimui, reprezentaciniams Lietuvos valstybės ir atviro visuomenei kultūros centro tikslams.

Apsaugą, naudojimą ir tvarkymą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" (Žin., 1992, Nr. 22-652), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 369 "Dėl buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos" (Žin., 1993, Nr. 18-460), Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2000 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 157 patvirtintas Užutrakio buvusio dvaro sodybos - G208KP specialusis (paminklosauginis) planas ir Trakų rajono savivaldybės 2001 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 33 patvirtintas Užutrakio buvusio dvaro sodybos - G208KP detalusis planas.

2.4. Senųjų Trakų kaimo architektūros draustinis - Senųjų Trakų gyvenvietės senoji dalis (teritorija prie pagrindinės gatvės nuo gyvenvietės pradžios iki piliavietės).

Tikslas - išsaugoti ir eksponuoti būdingus šiam šalies regionui kaimus, jų planinę erdvinę struktūrą, išlikusias senas etnografiškai vertingas sodybas, jų pastatus, želdinius ir kitus seno kaimo elementus.

Naudojimas. Gyvenamoji funkcija, ribota ūkinė veikla, pažintinė rekreacija, paslaugų teikimas parko lankytojams, jų aptarnavimas.

Tvarkymas. Draustinio teritorija tvarkoma, pastatai rekonstruojami, nauji pastatai statomi pagal kaimų sutvarkymo detalius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka.

2.5. Varnikėlių ir Serapiniškių kaimo architektūros draustinis - Varnikėlių ir Serapiniškių kaimai (teritorija tarp Varnikų botaninio-zoologinio draustinio ir kelio Trakai - Lentvaris).

Tikslas - išsaugoti ir eksponuoti būdingus šiam šalies regionui kaimus, jų planinę erdvinę struktūrą, išlikusias senas etnografiškai vertingas sodybas, jų pastatus, želdinius ir kitus seno kaimo elementus.

Naudojimas. Gyvenamoji funkcija, ribota ūkinė veikla, pažintinė rekreacija, paslaugų teikimas parko lankytojams.

Tvarkymas. Draustinio teritorija tvarkoma, pastatai rekonstruojami, nauji pastatai gali būti statomi pagal detalius kaimų sutvarkymo projektus, patvirtintus nustatyta tvarka.

2.6. Kudrionių kraštovaizdžio draustinis apima šiaurės vakarinę parko dalį iki Akmenos ežero - Daugirdiškių mišką su Daniliškių kaimu ir piliakalniu, Sasonės, Bitiškių ežerais.

Tikslas - išsaugoti Kudrionių kraštovaizdį, vykdyti mokslinius tyrimus.

Naudojimas. Ribotas ūkinis žemės ir miškų naudojimas, pažintinė rekreacija bei miško gėrybių rinkimas, žūklė, kaimuose - parko lankytojų aptarnavimas (nakvynė, maitinimas). Draustinio apsaugos ir naudojimo režimą nustato kraštovaizdžio draustinių nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXXV, XIX skyriai).

Tvarkymas. Daniliškių piliakalnis tvarkomas pagal detalų projektą, kuriame turėtų būti nuspręsta dėl aukštos įtampos elektros linijos, turinčios neigiamą vizualinę įtaką aplinkai, rekonstrukcijos. Daniliškių kaimas, kaip vertingas kaimo architektūros kompleksas kraštovaizdžio draustinyje, tvarkomas pagal detalų projektą.

2.7. Galvės ir Akmenos ežerų hidrografiniai draustiniai apima Galvės ir Akmenos ežerus su pakrantėmis.

Tikslas - išsaugoti Trakams ir jų apylinkėms savitumą suteikiančius ežerus, vykdyti mokslinius tyrimus.

Naudojimas. Pažintinė rekreacija, irstymasis, plaukiojimas (reglamentuojant vandens sportą), verslinė ir mėgėjiška žvejyba.

Apsaugos ir naudojimo režimą nustato hidrografinių draustinių nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXXIX, XXIX skyriai), Vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatai.

Tvarkymas. Draustinių teritorija tvarkoma pagal specialius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka.

2.8. Bražuolės hidrografinis draustinis apima Bražuolės upelio ištakas, esančias į šiaurę nuo Akmenos ežero, šalia kelio Trakai - Vievis, Bražuolės piliakalnį.

Tikslas - išsaugoti bei atkurti Brazuolės upelio aukštupio hidrografinę struktūrą, vykdyti mokslinius tyrimus.

Naudojimas. Ribotas ūkinis žemės ir miško naudojimas, pažintinė rekreacija. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato hidrografinių draustinių nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXXIX, XXIX, XIX skyriai) bei Vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatai.

Tvarkymas. Pagal detalų projektą atkuriamas natūralus Bražuolės upelio ištakų hidrografinis tinklas, nugriaunant užtvanką, grąžinant seną upelio vagą, sutvarkant pakrantes. Bražuolės piliakalnis tvarkomas pagal detalų projektą.

2.9. Varnikų botaninis - zoologinis draustinis apima Varnikų mišką, Baluošos, Jurgelės, Ilgelio ežerus, Varnikų - Ilgelio pelkes.

Tikslas - išsaugoti miško ir pelkės kompleksą, atkuriant pažeistus pelkės pakraščius, vykdyti mokslinius tyrimus.

Naudojimas. Pažintinė rekreacija, ribotas ūkinis žemės ir miško naudojimas. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato botaninių-zoologinių draustinių nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XLV skyrius).

Tvarkymas. Neleidžiama statyti naujus pastatus. Draustinių teritorija tvarkoma pagal specialius projektus.

2.10. Į Plomėnų ornitologinį draustinį įeina Plomėnų pelkė su Plomėnų ežeru. Jis yra tarp Alsakių miško ir vakarinio Trakų apvažiavimo.

Tikslas - išsaugoti Plomėnų pelkę su gausia ir įvairia ornitofauna, vykdyti mokslinius tyrimus.

Naudojimas. Pažintinė rekreacija, ribotas ūkinis žemės ir miško naudojimas. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato ornitologinių draustinių nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XLIII skyrius).

Tvarkymas. Neleidžiama statyti naujų pastatų. Draustinių teritorija tvarkoma pagal specialius projektus.


II. PREZERVACINĖ (APSAUGINĖ) ZONA

1. Apsauginiai miškai. Jiems priskirti miškų masyvai, esantys šiaurinėje parko dalyje, į šiaurę nuo Balčio ežero, į pietryčius ir į šiaurę nuo Skaisčio ežero, tarp kelių Trakai - Lentvaris, Vilnius - Trakai, taip pat Alsakių miškas.

Tikslas - auginti miškus, apsaugančius dirvožemį, orą, vandenis, žmogaus gyvenamąją aplinką.

Naudojimas. Ribotas ūkinis miškų naudojimas, medžioklė, miško gėrybių rinkimas.

Tvarkymas. Miškai tvarkomi pagal TINP midkotvarkos projektus.

2. Kultūros kompleksų vizualinės apsaugos teritorijos išskirtos aplink Trakų miestą: laukai Galvės ežero šiaurinėje pakrantėje, tarp Trakų miesto ir Jovariškių gyvenvietės, teritorijos tarp Totoriškių ir Babruko ežerų, tarp Lukos ežero ir automagistralės Trakai-Vilnius.

Tikslas - apsaugoti istoriškai susiformavusias atviras kraštovaizdžio erdves, kurios atveria Trakų pilį ir senamiestį, nuo neigiamą vizualinį poveikį turinčių objektų atsiradimo jose.

Naudojimas. Ribotas žemės ir miško naudojimas, pažintinė bei verslinė rekreacija, kitos funkcijos, neprieštaraujančios pagrindiniams TINP uždaviniams. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius, 77, 78 bei 79 p.).

Tvarkymas. Teritorija tvarkoma pagal žemėtvarkos projektus.


III. REKREACINĖ ZONA

1. Miško parkai (Trakų-Totoriškių, Rėkalnio, Varnikų-Lukos, Varnikų-Skaisčio, Žydiškių, Kudrionių, Jovariškių, Babriškių).

Tikslas - auginti miškus, pritaikytus intensyviam lankymui. Naudojimas. Poilsiavimas miške, ribotas miškų ūkinis naudojimas. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXXIII skyrius).

Tvarkymas. Takų bei aikštelių tinklas formuojamas, paplūdimiai rengiami (žr. 2 priedą), kiti rekreaciniai statiniai statomi pagal specialius projektus. Medynai tvarkomi pagal TINP miškotvarkos projektą. Esamos sodybos neplečiamos. Jos gali būti pritaikomos poilsiui. Statyti naujus pastatus draudžiama.

2. Rekreacinės akvatorijos: Skaisčio, Lukos, Totoriškių, Gilušio, Babruko, Bitiškių ežerai.

Tikslas - išsaugoti rekreacijai tinkamus ežerus.

Naudojimas. Maudymasis, plaukiojimas, irstymasis, ribota verslinė žvejyba. Neleidžiama plaukioti motorinėmis valtimis. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXIX skyrius).

Tvarkymas. Ežerai, jų pakrantės tvarkomos pagal specialius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka. Verslinė žvejyba ežeruose organizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal TINP valdybos tvarką.

3. Rekreacijos įstaigų teritorijos (žr. 3 priedą).

Tikslas - statyti rekreacijos įstaigas, jų aplinką pritaikyti poilsiavimui.

Naudojimas. Poilsiautojų apgyvendinimas ir aptarnavimas. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXXIII skyrius).

Tvarkymas. Pastatai, įrenginiai statomi, aplinka tvarkoma pagal detalius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka. Varatniškių ir Ostruvkos ūkinės sodybos pritaikomos apgyvendinti ir aptarnauti poilsiautojus pagal specialius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka. Rekreacijos įstaigos gali būti privatizuojamos nustatyta tvarka, o žemė nuomojama įstatymais nustatyta tvarka.


IV. ŪKINĖ IR GYVENAMOJI ZONA

1. Agroparkinės teritorijos.

Tikslas - ūkininkauti, išsaugant bei atkuriant būdingą TINP agrarinį kraštovaizdį.

Naudojimas. Ribotas ūkinis naudojimas, gyvenamoji funkcija, pažintinė rekreacija, kitos veiklos formos, neprieštaraujančios TINP uždaviniams.

Tvarkymas. Darbai atliekami pagal žemėtvarkos projektus, kuriuose turi būti numatyta padidinti želdinių plotus. Kad sumažėtų neigiamas Kariotiškių pagrindinio gamybinio centro poveikis aplinkai, jis rekonstruojamas pagal parengtą projektą.

2. Komunalinės ir gamybinių pastatų teritorijos.

Tikslas - aptarnauti miestą, teikti paslaugas gyventojams, organizacijoms, plėtoti verslus.

Tvarkymas. Komunalinės ir gamybinių pastatų teritorijos bei Jovariškių žvėrininkystės ferma neplečiama. "Žuvėdros" siuvimo fabriko cecho bei ATĮ prie kelio Trakai - Aukštadvaris pastatai turėtų būti iškelti iš vizualinės apsaugos zonos. Komunalinės ir gamybinės paskirties teritorijos, siekiant sumažinti jų neigiamą poveikį aplinkai, tvarkomos pagal detalius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka.

3. Nauji gyvenamieji rajonai bei gyvenvietės.

Tikslas - sudaryti galimybę apgyvendinti bei gerinti parko gyventojų gyvenimo sąlygas.

Naudojimas. Gyvenamoji funkcija.

Tvarkymas. Naujuose gyvenamuosiuose kvartaluose TINP teritorijoje gali būti statomi vienaaukščiai namai su šlaitiniais stogais, inžinerinius tinklus įrengiant, apželdinant, tik pagal kvartalų detalius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka.


SENŲJŲ TRAKŲ ISTORINĖ APSAUGINĖ

ZONA - Senųjų Trakų piliavietės rezervato ir Senųjų Trakų archeologijos bei kaimo architektūros draustinių vizualinės apsaugos zona. Ši zona sutampa su Senųjų Trakų piliavietės ir gatvinio kaimo saugomo kraštovaizdžio zona.

Tikslas - ūkininkauti, palaikant ir atkuriant Senųjų Trakų apylinkių agrarinį kraštovaizdį.

Naudojimas. Ribotas ūkinis naudojimas, gyvenamoji funkcija Strakiškių ir Pilialaukio kaimuose, pažintinė rekreacija, kitos veiklos formos, neprieštaraujančios TINP uždaviniams. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius, 77,78,79 p.).

Tvarkymas. Taikomas saugomo kraštovaizdžio zonų, paminklų apsaugos zonų apsaugos ir naudojimo režimas. Strakiškių kaimas tvarkomas pagal kaimo architektūros draustinio apsaugos ir naudojimo sąlygas (žr. 2.4, 2.5 punktus).


4. TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO REKREACINĖS SISTEMOS PLĖTOTĖ

TINP teritorijoje iki jo įsteigimo susiklostę gamtinių rekreacinių išteklių vartojimo būdai bei rekreacijos įstaigos neatitinka svarbiausių parko uždavinių. Esamą rekreacijos sistemą reikia keisti, sukurti naujas grandis. Pagrindinės rekreacinės sistemos kryptys yra šios:

1. Gerinti pažintinės rekreacijos sąlygas:

1.1. Gausinti lankomus objektus, pritaikant lankymui kraštovaizdžio vertybes: istorijos, archeologijos, architektūros, gamtos paminklus, kitus paminklinę vertę turinčius bei dėmesį patraukiančius objektus.

1.2. Kurti turistinių takų, apžvalgos aikštelių informacinių ženklų ir priemonių sistemą.

1.3. Gerinti TINP lankytojų aptarnavimo įstaigų sistemą.

Sudaryti sąlygas kurti aptarnavimo istaigas šalia mažiau lankomų, bet vertingų objektų Senuosiuose Trakuose, Bražuolėje, Daniliškėse.

1.4. Skatinti gyventojus panaudoti savo sodybas, esančias šalia pažintinių takų, lankytojams apnakvindinti, aptarnauti.

2. Apriboti naujų poilsio bazių statybą, esamų plėtimą, geriau panaudoti esamas poilsio įstaigas, pritaikant jas parko uždaviniams, pailginant jų veiklos sezoną.

3. Riboti vandens sportą Trakų ežeryne. Sporto bazių veiklą derinti su TINP uždaviniais - sporto renginius susieti su TINP kultūrinės veiklos programomis.

4. Kurti rekreacijos aptarnavimo ūkį, skatinti tradicinius verslus.

5. Reguliuoti savaitgalio lankytojų srautą administracinėmis, ekonominėmis priemonėmis, jį nukreipiant į vietas, parengtas lankytojams priimti.

6. Parengti TINP rekreacinės sistemos projektą, kuriame remiantis TINP nuostatais, planavimo schema, būtų nustatytas kiekvienos rekreacijos įstaigos naudingumas parkui ir veiklos tikslingumas, jos apimtys. Prioritetas turėtų būti teikiamas rekreacijos įstaigoms, kurios:

1) vykdo kultūrinę pažintinę veiklą,

2) auklėja jaunimą,

3) sudaro galimybę TINP lankyti socialiai remtiniems žmonėms.

Kol tokio projekto nėra, rekreacijos įstaigos gali funkcionuoti pagal TINP valdybos nustatytas jų naudojimo sąlygas.

Pažintiniai takai ir apžvalgos aikštelės

Pažintinių takų sistema su apžvalgos aikštelėmis įrengiama pažintinei rekreacijai (supažindinti lankytojus su TINP kultūros ir gamtos vertybėmis) plėtoti TINP teritorijoje.

Pažintiniai takai TINP teritorijoje skiriami pėstiesiems bei dviratininkams (taip pat važiuojantiems bemotoriu transportu). Prie pagrindinių apžvalgos aikštelių įrengiami autotransporto privažiavimai.

Takų ir aikštelių techninės charakteristikos (plotis, danga) pateikiamos 1 priede. Pažintiniai takai ir apžvalgos aikštelės žymimi ženklais vietoje. Informacija lankytojams pateikiama prie pažintinių takų pradžios bei apžvalgos aikštelėse.

Jei takai ir apžvalgos aikštelės numatytos grąžintinose arba nuomojamose žemėse, jų savininkai ir naudotojai negali trukdyti juos įrengti (Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, XXXIII sk. 117.9 p.), trukdyti TINP lankytojams vaikščioti takais bei būti aikštelėse (Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, XXXIII sk.117.6 p.).


5. TRAKŲ MIESTO IR GYVENVIEČIŲ PLĖTOTĖ

Įgyvendinant Trakų istorinio nacionalinio parko uždavinius, saugant kultūrinį palikimą - istoriškai susiklosčiusį Trakų miesto ir apylinkių vaizdą bei Trakų ežeryno gamtinį kraštovaizdį, parko teritorijoje nenumatomi nauji gyvenamųjų namų kvartalai (išskyrus numatytus iki 1992 m.). Trakuose turėtų būti nustatyti asmenų gyvenamosios vietos pasirinkimo apribojimai, todėl reikėtų papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 1 d. nutarimą Nr.519 "Dėl vietovių, kuriose nustatomi asmenų gyvenamosios vietos pasirinkimo apribojimai".

Trakų miesto gyvenamosios statybos plėtrai numatyti Naujasodžio, Žukiškių, Žaizdrių, Babriškių, Senųjų Trakų (išeksploatuoto žvyro karjero teritorijoje) gyvenamieji kvartalai už Trakų istorinio nacionalinio parko ribų.

Trakų miesto teritorija, išskyrus senamiestį, tvarkoma pagal 1985 metais parengtą ir patvirtintą miesto generalinį planą, jeigu projekto siūlymai neprieštarauja parko schemos nuostatoms.

Sklypų užstatymo, esamų namų rekonstrukcija ir regeneracija turi būti aptarta paminklosaugos projektuose.

Trakų istorinio nacionalinio parko gyvenvietės ir kaimai neplečiami. Sodybų, pastatų regeneracijos klausimai nagrinėjami gyvenviečių detalaus planavimo projektuose. TINP esančių gyvenviečių projektai koreguojami.

Yra parengtos Trakų miesto pusiasalio dalies vandentiekio, fekalinės bei lietaus nuotėkio schemos ir hidrauliniai tinklų bei įrenginių skaičiavimai. Parengtas miesto nuotakų nukreipimo į Vilniaus miesto biologinius valymo įrenginius išplėstinis techninis ekonominis pagrindimas. Būtina toliau vykdyti Trakų miesto inžinerinių tinklų projektavimo darbus, papildant esamas inžinerinių tinklų ir įrenginių schemas. Galutinai turėtų būti nutarta dėl nuotakų nukreipimo į Vilniaus miesto valymo įrenginius tikslingumo. Siekiant sumažinti TINP oro teršimą, siūloma rengti Trakų šilumos tiekimo schemą.

Trakų mieste ir gyvenvietėse įrengiamos centralizuotos vandentiekio, kanalizacijos bei šildymo sistemos, kaimuose ir sodybose, taip pat rekreacijos kompleksuose, esančiuose ne Trakų mieste ar gyvenvietėse, - vietinės.

Numatyta Trakų vakarinio apvažiavimo trasa.


6. SVARBIAUSIŲ PROJEKTAVIMO DARBŲ 1994-1997 METAIS DETALI PROGRAMA

TINP uždaviniams vykdyti, konkrečioms priemonėms įgyvendinti rengiami detalaus planavimo projektai. Svarbiausi iš jų išvardinti pateikiamoje lentelėje.
tp-numeris.jpg
1 priedas

TURISTINIAI PĖSČIŲJŲ IR DVIRATININKŲ TAKAI

I. TRANZITINIAI


1. Tranzitinio respublikinio pėsčiųjų ir dviratininkų tako Vilnius - Palanga atkarpa TINP: Matiškė - Trakai - Daniliškės

Danga/plotis(m) - kieta/2-3
Ilgis (km) - 17,0
Trasa - Takas kerta Varnikų botaninį-zoologinį draustinį, salos ir pusiasalio rezervatą, Trakų urbanistinį draustinį, eina pietine Akmenos hidrografinio draustinio riba, kerta Kudrionių kraštovaizdžio draustinį.

Apžvalgos aikštelės (reginio turinys)

1. Pietvakarinė Galvės ež. pakrantė prie jachtklubo (Galvės ež. su pilimi ir Trakų siluetu panorama). (9)*

2. Galvės ež. pakrantė priešais salos pilį Trakuose (Galvės ež. su salos pilimi panorama). (1)

3. Pietinės Bitiškių ež. pakrantės šlaitas (vaizdingo ež. duburio su būdingu Trakų ežeryno kraštovaizdžiu panorama). (18)

4. Daniliškių piliakalnis (Kudrionių kraštovaizdžio panorama). (17)

II. PAŽINTINIAI

1. Takas aplink Lukos ežerą

Danga/plotis(m) - kieta/1,5-2
Ilgis (km) - 8,0
Trasa - Takas eina Trakų urbanistinio draustinio pakraščiu (vakarine Lukos ež. pakrante), Varnikų botaninio-zoologinio draustinio pakraščiu (rytine Lukos ež. pakrante).

Apžvalgos aikštelės (reginio turinys)

1. Aukšti Lukos ež. vakarinės pakrantės šlaitai Trakų mieste (pietinės miesto dalies ir jo apylinkių panorama. (10)

2. Lukos ež. rytinės pakrantės šlaitas Ostruvkoje (pietinės Trakų miesto dalies su dominuojančiu bažnyčios pastatu panorama). (11)


2. Rėkalnis-Žydiškės (atšaka į Užutrakio parką, žiedas aplink Šulininkų ežerą)

Danga/plotis(m) - kieta/1,5-2 (atšakos į Užutrakio parką - kieta/2; žiedo aplink Šulininkų ež. - grunto/1,5)
Ilgis (km) - 9,0 (atšakos į Užutrakio parką - 1,0), (žiedo aplink Šulininkų ež. - 3,5)
(viso tako - 13,5)
Trasa - Takas eina rytine Akmenos hidrografinio draustinio riba, šiaurine Galvės ež. pakrante bei šiaurine Skaisčio ež. pakrante. Žiedinė atkarpa aplink Šulininkų, Dydiškių, Apvaluko ež. bei atšaka į Užutrakio dvaro ansamblį.

Apžvalgos aikštelės (reginio turinys)

1. Kalva prie kelio Trakai-Vievis Galvės ež. šiaurės vakarinėje pakrantėje (vaizdinga Galvės ež. apylinkių su Trakų miesto siluetu panorama). (4)

2. Aukšti vakariniai Skaisčio ež. šlaitai šalia Užutrakio parko (vaizdinga Skaisčio ež. ir agroūkinių apylinkių panorama). (8)

3. Aukštuma šiaurinėje Skaisčio ež. pakrantėje tarp Skaisčio ir Birvos ež. (vaizdinga agroūkinio kraštovaizdžio panorama). (15)

4. Aukštas šlaitas rytinėje Skaisčio ež. pakrantėje, Žydiškių kaimo apylinkėse (Skaisčio ež. su Žydiškių kaimu panorama). (14)

5. Užutrakio parkas (vaizdinga Galvės ež. ir Trakų miesto panorama). (6)


3. Rėkalnis-Daniliškių piliakalnis (atšaka iki aukščiausios TINP kalvos)

Danga/plotis(m) - kieta/1,5-2 (atšakos - kieta/1,5-2)
Ilgis (km) - 8,0 (atšakos - 4,5)
Trasa - Takas eina rytine bei šiaurine Akmenos ež. pakrante, hidrografinio draustinio ribomis, kerta Kudrionių kraštovaizdžio draustinį.

Apžvalgos aikštelės (reginio turinys)

1. Aukštuma šiaurinėje Akmenos ež. pakrantėje (vaizdinga Akmenos ež. duburio panorama). (21)

2. Daniliškių piliakalnis (Kudrionių kraštovaizdžio panorama). (17)

3. Aukščiausia parko kalva šiaurės vakariniame TINP pakraštyje (TINP apylinkių panorama). (24)

III. SPECIALŪS PAŽINTINIAI PĖSČIŲJŲ (MOKOMIEJI) TAKAI

1. Rėkalnis-Bražuolės piliakalnis

Danga/plotis(m) - kieta/1,5-2
Ilgis (km) - 4,5
Trasa - Takas eina rytine, šiaurės rytine Akmenos ežero pakrante, hidrografinio draustinio riba, Bražuolės hidrografinio draustinio vakarine riba pro Bražuolės piliakalnį, kerta Bražuolės hidrografinį draustinį, eina šiaurės vakarine Galvės hidrografinio draustinio riba.

Apžvalgos aikštelės (reginio turinys)

1. Bražuolės piliakalnis (Bražuolės hidrografinio draustinio panorama). (16)

2. Kalva prie kelio Trakai-Vievis Galvės ež. šiaurės vakarinėje pakrantėje (vaizdinga Galvės ež. apylinkių su Trakų pilimi bei miestu panorama). (4)


2. Po Plomėnų ornitologinį draustinį

Danga/plotis(m) - grunto/0,8-1,5
Ilgis (km) - 7,5
Trasa - Takas pro Plomėnų ež., Plomėnų pelkes.

Apžvalgos aikštelė - "Kibininės" kalnas Trakuose (Trakų senamiesčio su ežeru ir salos pilimi panorama). (2)

3. Per Varnikų botaninį-zoologinį draustinį (Trakų geležinkelio stotis - Žydiškės)

Danga/plotis(m) - grunto/0,8-1,5
Ilgis (km) - 5,0
Trasa - Takas per Varnikėlių-Serapiniškių kaimo architektūros draustinį, Varnikų botaninio-zoologinio draustinio pelkes, Varnikų mišką.

Kitos apžvalgos aikštelės:

1. Galvės ež.pakrantė Rėkalnio miško parke netoli automobilių stovėjimo aikštelės (vaizdinga Galvės ežero su salos pilimi ir Trakų miesto panorama). (3)

2. Aukštuma šiaurės rytinėje Galvės ež. pakrantėje (ypač vaizdinga viso Galvės ežero duburio ir Trakų pilies miesto panorama). (7)

3. Gūbrys tarp Gilužio ir Babruko ež. Trakų mieste (naujosios Trakų miesto dalies su vaizdinga gamtine aplinka panorama). (12)

4. Aukštuma Varnikų kaimo apylinkėse prie kelio į "Žalgirio" irklavimo bazę (vaizdingų agroparkinių Trakų apylinkių, atspindinčių kraštovaizdžio įvairovę su Varnikų botaniniu - zoologiniu draustiniu, panorama). (13)

5. Jogėliškės keiminė plokščiakalvė (vaizdingo ir būdingo TINP agroparkinio kra?tovaizd?io panorama). (19)

6. Vakarinės Akmenos ež. pakrantė Varatniškėse (vaizdinga Akmenos ežero duburio panorama). (20)

7. Senųjų Trakų piliavietė ( Senųjų Trakų piliavietės istorinė aplinkos panorama). (23)

Apžvalgos aikštelė įrengiama plaukiojantiems po Galvės ežerą:

1. Kalva Totoriškių kaime (vaizdinga Galvės ež. ir Trakų miesto panorama). (5)

* skliausteliuose pažymėti apžvalgos aikštelių numeriai, nurodyti TINP planavimo shemoje (pagrindiniame brėžinyje).



2 priedas

ĮRENGTINI PAPLŪDIMIAI

be-pavadinimo.png

Pastaba:
1. Ežerų paplūdimiams įrengti vidutiniškai reikalinga 30 m pločio pakrantės juosta. Visiems numatytiems TINP paplūdimiams įrengti reikės apie 5,7 - 6,0 ha žemės.
2. Planavimo schemoje (brėžinyje) paplūdimiai pažymėti indeksu Ppl; jų numeriai atitinka lentelės numerius.


3 priedas

POILSIO ĮSTAIGOS IR JŲ NAUDOJIMAS

Likviduotinos poilsio įstaigos
be-pavadinimo1.png
* Esamas "Nemuno" irklavimo bazės pastatas galėtų būti pertvarkytas į paslaugų poilsiautojams centrą.
** Šias poilsio įstaigas galima privatizuoti nukėlimui.

Rekonstruotinos poilsio įstaigos, kurias tikslinga panaudoti TINP rekreacinei programai įgyvendinti
be-pavadinimo2.png

* Kairysis skaičius - vietų skaičius vasarą,
  Dešinysis skaičius - vietų skaičius žiemą. 

planavimoschema_orig.gif

ĮSAKYMAS
DĖL TRAKŲ SENAMIESČIO TVARKYMO IR NAUDOJIMO REŽIMO PATVIRTINIMO

1996-07-17 Nr.71
Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 6 straipsnio antros dalies 2 punktu ir 15 straipsniu,
ĮSAKAU:

1. Patvirtinti 1995 m. AB "Paminklų restauravimo institutas" parengtą "XV-XX a. architektūros ir urbanistikos paminklo Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimą" kaip saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės - Trakų senamiesčio - apsaugos reglamento sudėtinę dalį (pridedama).
​2. Patvirtintą "Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimą" kaip Trakų senamiesčio apsaugos reglamento sudėtinę dalį įteikti:
- Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai;
- Trakų rajono savivaldybei;
- Vilniaus apskrities valdytojo administracijai.

l. e. direktoriaus pareigas
R.Vasiliauskienė

TRAKŲ SENAMIESČIO REGENERAVIMO PROJEKTAS
TVARKYMO IR NAUDOJIMO REŽIMAS
AIŠKINAMASIS RAŠTAS

ĮVADAS

1991 m. buvo paruošta ir suderinta Trakų istorinio nacionalinio parko paminklinių teritorijų, regeneravimo tarnybos darbų programa. Joje nustatytos tyrimo - projektavimo darbų apimtys ir etapai kompleksiniam bei nuolatiniam senamiesčio regeneravimo procesui užtikrinti. Pagal ją 1992 m. buvo pradėti esamos padėties inventorizavimo darbai, atlikta dalis sociologinių tyrimų, paruoštos inžinerinių tinklų ir komunikacijų išvystymo ir sutvarkymo schemos. 1993 m. buvo paruoštas senamiesčio sklypų išplanavimo projektas, kuris nustatė privatizuojamų sklypų pradines sąlygas, o 1994 m. pradėtas senamiesčio teritorijų ir pastatų apsaugos ir naudojimo režimo projektas, kurio tikslas nustatyti pastatų ir statinių apsaugos sąlygas.

Priimtame Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme numatomas apsaugos reglamento, kaip šios vertybės priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygų pagrindinio dokumento, nustatymas. Kadangi dar nėra detalizuota būtina reglamento sudėtis ir patvirtinti tipiniai atskirų vertybių grupių apsaugos reglamentai, įsivaizduojame, kad pristatomas teritorinis senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo projektas yra pagrindinė šio reglamento dalis, nustatanti sisteminius visų vertybės elementų susaugos reikalavimus. Atskiriems svarbiausiems šios urbanistinės vertybės komponentams ar elementams pateikiamas atskiras (individualus) režimas, kuris papildo ir detalizuoja pagrindinį dokumentą. Taip jau paruoštas sklypų ribų projektas detalizuoja sklypų tvarkymą (kiekis, ribos, sklypo užstatymo charakteris), o pateikiamas vertingų pastatų ir statinių tvarkymo režimas nusako atskirų pastatų ir jų elementų apsaugos ir tvarkymo būdus.

Tolesniame projektavimo darbų etape, kaip ir numatyta jau minėtoje programoje, turėtų būti patikslinti ar detalizuoti kultūrinės vietovės (senamiesčio) kultūrinio sluoksnio apsaugos (archeologinių zonų), kraštovaizdžio elementų, susisiekimo įrangos, mažosios architektūros formų tvarkymo reikalavimai.

PROJEKTO SUDĖTINES DALYS

Paruošiamuosiuose šio projekto etapuose atlikti inventorizavimo, natūros tyrimo, sisteminimo ir analizės darbai pateikiami grafiškai. Topografinės kartogramos, istorinio atraminio plano ir esamų vertybių plano brėžiniai kartu su urbanistinių ir architektūrinių vertybių aprašymais, nustatančiais jų būdingus bruožus, sudaro bendrą senamiesčio vertybių atlasą. Šios medžiagos pakaktų praktiniams paminklotvarkos klausimams spręsti.

Teisinio paminklotvarkos dokumento suformavimui ši medžiaga apibendrinta ir su nustatytais konkrečiais kompleksiniais ir elementiniais reikalavimais pateikiama šiame projekte, kurį sudaro šios sudėtines dalys:

I. Kultūrinės vietovės (urbanistikos paminklo) zonavimas - teritorinis tvarkymo ir naudojimo režimas.

Čia pateikiamas kultūrinės vietovės (urbanistikos paminklo) suskirstymas zonomis su skirtinga kompleksine verte, atitinkamu vertybės požymį turinčių elementų kiekiu ir pagal tai nustatytais šių zonų tvarkymo ir naudojimo reikalavimais, kurių bendras tikslas - visumos išsaugojimas ir regeneravimas. Kompleksinė zonos vertė nustatoma įvertinant ir teritorijos, pastato ar pastatų grupės istorinę svarbą senamiesčio užstatyme ir bendrą bei atskirų elementų autento išlikimo laipsnį. Atsižvelgiant į sklypų ribas, suformuotos griežtos apsaugos ir mažai kintamo užstatymo zonos "A" ir "B" bei zona "C" su leistinais didesniais pasikeitimais. Zonos "D" ir ''G", neturinčios kompleksinės vertybių sankaupos, sudarytos pirmųjų zonų aplinkos išsaugojimui ir bendro senamiesčio charakterio išryškinimui. Zonos "F" ir "H“ apima suardytas istorines senamiesčio teritorijas ir turi tikslą sumažinti ar neplėsti neigiamą urbanizacijos poveikį.

II. Pastatų vertės kategorijos - elementinis tvarkymo ir naudojimo režimas.

Vizualiai svarbiausių urbanistinės struktūros elementų – pastatų – tvarkymo ir naudojimo režimas detalizuotas privačių naudotojų labiausiai deformuojamos istorinio palikimo dalies apsaugai. Visose zonose pažymėtą pastato, kaip atskiro elemento vertę, sąlygoja pastato statybos laikotarpis, tipologinė charakteristika ir išlikusių autentiškų elementų kiekis bei fizinė būklė. Pagal tai nustatomi jų tvarkymo būdai ir priemonės.

Esamų paminklų sąraše ir numatomų įtraukti į Registrą pastatų apsaugą reglamentuoja įstatymas, o kitų vertingų senamiesčio pastatų išsaugojimą nustato senamiesčio teritorijos specialios sąlygos, t.y. režimas atskirose zonose.

III. Priedai

Tyrimų išvadų pagrindu nustatytos pastatų tipologinės taisyklės, atskirų užstatymo struktūrų pagrindiniai bruožai, dėsningumai ir parametrai, pastatų ir sklypų aprašymo ir įvertinimo kortelės (pasai).

TRAKŲ SENAMIESČIO TVARKYMO IR NAUDOJIMO REŽIMAS

I. Kultūrines vietovės (architektūros ir urbanistikos paminklo) zonos - teritorinis tvarkymo ir naudojimo režimas.

1. ZONA - „A”


Autentiškų tūrių, plotų ir formų konservacija.

Apima atskiras kultūros vertybių (architektūros ir istorijos paminklų) teritorijas ir tą dalį senamiesčio statybos modelio, kurio charakteris bei elementai istoriškai aiškūs ir išlikę be stiprių deformacijų.

Jai priklauso pusiasalio pilies teritorija su pilies liekanomis, buv. Pociejų rūmų teritorija, parapinė bažnyčia, Šv. Dievo Motinos gimimo cerkvės teritorija, senosios karaimų kapinės, ir vienu statybos laikotarpiu susiformavusi pastatų grupė Birutės gatvėje.

Tikslas - išsaugoti kultūros vertybes, vykdyti mokslinius tyrimus, išsaugoti istoriškai susiklosčiusios užstatymo struktūros autentiškų elementų ir formų visumą.

Saugoma – urbanistinė ir gamtinė struktūros su visais autentiškais elementais.

Apsaugos mastas - visuminis (sisteminis)

Tvarkymo režimas — konservacinis.

- archeologinė zona — I;
- reljefas nekeičiamas, gali būti atstatomas sunaikintose vietose;
- sklypų ribos pagal sklypų išplanavimo projektą, nekeičiamos;
- susisiekimo įranga nevystoma, autentiškos dangos saugomos, restauruojamos, atstatomos, galimas dalinis papildymas pagal kompleksinius projektus;
- pagrindiniai pastatai – autentiškų tūrių, plotų, formų ir fasadų struktūros konservavimas, atskirų elementų restauravimas, atkūrimas. Pastatų medžiaginiai elementai tvarkomi pagal nustatytą pastatų individualų režimą;
- pagalbiniai pastatai – plotų konservavimas, tūrių ir formų restauravimas, atkūrimas pagal nustatytus nurodymus ir taisykles (žr. priedą);
- kiti sklypo sutvarkymo ir įrangos elementai – autentiški išsaugomi, restauruojami, rekonstrukcija ar įrengimas galimi pagal tyrimais pagrįstus kompleksinius teritorijos tvarkymo projektus;
- želdiniai – esami vertingi saugomi, paminklinėse teritorijose tvarkomi pagal detalius projektus.

Naudojimo režimas – rezervacinis ir riboto ūkinio naudojimo:
galima pažintinė rekreacija, gyvenama funkcija ir amatai.

Pastaba: Svarbiausių kultūros vertybių (architektūros ir istorijos paminklų) tvarkymo ir naudojimo režimas tikslinamas pagal papildomų istorinių – architektūrinių tyrimų duomenis detalaus projektavimo metu.

2. ZONA - „B”

Pagrindinių autentiškų tūrių, plotų ir formų konservacija.

Apima atskiras kultūros vertybių (architektūros paminklų) teritorijas ir tą dalį senamiesčio statybos modelio, kurio charakteris ir pagrindiniai elementai istoriškai aiškūs ir išlikę be stiprių deformacijų.

Priklauso salos pilies teritorija, Dominikonų vienuolyno kompleksas, šiaurinė karaimų etnografinės zonos dalis, centrinė senamiesčio dalis ir atskiros teritorijos Biru¬tės gatvėje bei Užtiltėje.

Tikslas - išsaugoti ir restauruoti kultūros vertybes bei istoriškai susiklosčiusią užstatymo struktūra, jos pagrindinius autentiškus elementus ir ryšį su gamtine aplinka.

Saugoma - esamos kultūros vertybės, gamtinė struktūra ir etnografinius bruožus išlaikiusi urbanistinė struktūra su pagrindiniais jos elementais. Čia priimtos pastoviomis kiekvieno sklypo pagrindinių pastatų autentiškos charakteristikos, atsispindinčios užstatymo struktūroje.

Apsaugos mastas – visuminis, komponentinis.

Tvarkymo režimas – konservacinis – restauracinis;

- archeologinė zona – I, II, III;
- reljefas nekeičiamas, gali būti atstatomas sunaikintose vietose;
- sklypų ribos pagal sklypu išplanavimo projektą nekeičiamos, atstatomos;
- susisiekimo įranga gali būti vystoma tik minimaliai, autentiškos dangos restauruojamos ar atstatomos istorinės pagal kompleksinius projektus;
- pagrindiniai pastatai – autentiškų tūrių, plotų, formų konservacija - restauracija, vertingų pastatų, fasadų struktūra bei medžiaginiai elementai tvarkomi pagal individualų režimą, kitų pastatų tvarkymas pagal nustaty¬tus užstatymo struktūros ir tipologinių taisyklių reikalavimus (žiūr. Priedus);

Galimas tik istoriškai pagrįstų ir vertingų elementų atkūrimas ir papildymas.

- pagalbiniai gyvenamos zonos pastatai – limituota užstatymo evoliucija , išlaikant tūrių ir plotų, bei bendro užstatymo ploto apribojimo reikalavimus (iki 80%, pagrindinio pastato dydžio) pagal nustatytus pastatų ir atskirų statybos modelių užstatymo dėsningumus bei taisykles (žiūr. priedus).
- kiti sklypo sutvarkymo ir įrangos elementai - esami autentiški išsaugomi, restauruojami, rekonstrukcija ar įrengimas galimi pagal detalius projektus išlaikant tradicinius apimties, dydžio, medžiagos ir vaizdo reikalavimus;
- želdiniai – esami vertingi saugomi, tvarkomi pagal kompleksinius projektus.

Naudojimo režimas – rezervacinis ir riboto ūkinio naudojimo:
Pažintinė rekreacija, gyvenama funkcija, amatai, prekyba ir kitos paslaugos.

3. ZONA - „C”

Restauravimas, prarastų vertybių atkūrimas, papildymas.

Apima kultūros vertybių (sunykusių architektūros paminklų) teritorijas ir tą dalį senamiesčio statybos modelio, kurio charakteris ir pagrindiniai elementai, aiškūs, bet dalinai pažeisti ar sunaikinti. Priklauso Bernardinų vienuolyno teritorija, mūro paminklų teritorija centrinėje miesto dalyje, istorinio Birutės, Vytauto ir Trakų gatvių užstatymo dalys bei visos autentiškų gatvių trasos.

Tikslas - išsaugoti, restauruoti ar atkurti kultūros ver¬tybes bei išlikusią užstatymo struktūrą, išsaugant jos tipą, elementus ir ryšį su gamtine aplinka.

Saugoma - autentiškos kultūros vertybių liekanos, gamtinė struktūra bei išlikusios užstatymo struktūros tipas ir autentiški elementai.

Apsaugos mastas - komponentinis.

Tvarkymo režimas – restauracinis – atkuriamasis;

- archeologinė zona - I, II, III;
- reljefas nekeičiamas; atstatomas sunaikintose vietose;
- sklypų ribos pagal sklypų išplanavimo projektą;
- susisiekimo įrangos autentiški elemen¬tai saugomi, restauruojami, vystymas ar gerinimas sprendžiamas pagal detaliuosius kompleksinius projektus;
- pastatai - konservuojami, restauruoja¬mi ar renovuojami pagal pateiktą pastatų apsaugos režimą; atkuriami pagal detalių istorinių tyrimų medžiagą; rekonstrukciją, sanavimas ar statyba galimi pagal pastatams ir atskiriems statybos medeliams nustatytas taisykles ir dėsningumus (žr. priedus);
- kiti sklypo sutvarkymo ir įrangos elementai - esami autentiški saugomi, restauravimas, rekonstrukcija ar įrengimas galimas pagal detalius projektus, išlaikant tradicinius dydžio, medžia¬gos ir vaizdo reikalavimus.

Naudojimo režimas - ribotas ūkinis naudojimas; gyvenama funkcija, amatai, prekyba ir kitos paslaugos, administracinė funkcija.

4. ZONA - „D”

Savitumo išsaugojimas, gyvenamos funkcijos išlaikymas ir limituota užstatymo evoliucija.

Apima tą dalį senamiesčio statybos modelio, kurio charakteris nėra aiškiai struktūriškai išreikštas, ele¬mentai daugiau deformuoti ar atsiradę vėlyvoje stadijoje. Priklauso sodybinio užstatyme teritorijoje Užtiltės ir periferinėse pusiasalio dalyse.

Tikslas - išsaugoti užstatymo struktūros elementus, suda¬ryti istorinio užstatymo foną, riboti teritorijos užstatymo intensyvumą.

Saugoma - gamtinė struktūra, atskiri urbanistinės struktūros elementai, sodybinio užstatymo charakteris, išlaikantis dispersinį užstatymo principą, pereinant į žaliąsias erdves.

Apsaugos mastas – elementinis.

Tvarkymo režimas – restauracinis – rekonstrukcinis;

- archeologinė zona – III; reljefas nekeičiamas arba keičiamas minimaliai, vizualiai svarbiose vietose atstatomas sunaikintas;
- sklypų ribos – pagal projektą, papildomai nauji sklypai neskiriami;
- susisiekimo įranga – pagrindinės gatvių trasos tvarkomos kompleksiškai, galimas vietinis papildymas;
- pastatai siektinas vertingų pastatų individualaus režimo išlaikymas, kitų pastatų renovacija, rekonstrukcija ar statyba galima nustatytų tipologinių dėsningumų ir taisyklių pagrindu, užstatymo atkūrimas galimas pagal istorinių tyrimų duomenis, konstatavus prarastos vertės atstatymo tikslingumą;
- kiti sklypo sutvarkymo elementai – esami vertingi saugomi, rekonstrukcija ar įrengimas galimi pagal tradicinius apdailos medžiagos ir vaizdo reikalavimus;
- želdiniai — esami vertingi ir naujai įrengiami tvarkomi pagal detalius projektus.

Naudojimo režimas - gyvenamoji funkcija, amatai, smulkus verslas, nereikalaujantis papildomos įrangos.

5. ZONA - „F”

Statinių dydžių ir formų modifikacija.

Apima modernių statybos objektų, ardančių tradicinę senamiesčio užstatymo struktūrą ar panoraminį vaizdą teritorijos. Ją sudaro irklavimo bazės kompleksas, Galvės restorano ir administracinių - gyvenamųjų pastatų Vytauto gatvėje teritorijos, mokyklų pastatų ir gyvenamo pietinės Vytauto gatvės dalies užstatymo teritorijos.

Tikslas - harmonizuoti su aplinka nebūdingus užstatymo elementus, sumažinti jų neigiamą poveikį panoramoje.

Saugoma - atskiri senamiesčio urbanistinės ir gamtinės struktūros elementai.

Apsaugos mastas – elementinis.

Tvarkymo režimas – rekonstrukcinis;

- archeologinė zona III;
- reljefas pagal galimybę atstatomas;
- sklypų ribos pagal projektą atstatomos ar dalinai respektuojamos;
- susisiekimo įranga rekonstruojama, pritaikant prie senamiesčio charakterio pagal kompleksinius sutvarkymo projektus;
- pastatai rekonstruojami, suteikiant artimesnių istoriniam užstatymui planinės, erdvinės, tūrinės ir fasadų struktūros bei medžiaginių elementų bruožų. Nauja statyba neleistina, išskyrus būtinus inžinerinės infrastruktūros statinius;
- kiti sklypo sutvarkymo ir įrangos elementai sprendžiami pagal detalius projektus, įvertinant tradicinius bruožus;
- želdiniai tvarkomi pagal kompleksinius projektus;

Naudojimo rėžimas - universalus.

6. ZONA - „G”

Saugomos žalios erdvės.

Apima ne užstatytas teritorijas, ežerų pakrantes, buvusių, pelkių zonas, išryškinančias senamiesčio gamtinę struktūrą.

Ją sudaro Rėkalnis, gretimos teritorijos ir dominuojančios kalvos, Užtiltėje bei pietinėje pusiasalio dalyje, žali plotai centrinėje dalyje ir prie autobusų stoties.

Tikslas - išsaugoti, atkurti ir eksponuoti būdingus gamtinės struktūros elementus, apsaugoti kraštovaizdžio erdves nuo neigiamą vizualinį poveikį turinčių objektų atsiradimo.

Saugoma - gamtinė struktūra, jos charakteris ir natūralūs elementai.

Apsaugos mastas – komponentinis.

Tvarkymo režimas - konservacinis - restauracinis.

- archeologinė zona I, III;
- reljefas nekeičiamas, pagal galimybes atstatomas;
- susisiekimo įranga vystoma tik rekreaciniais tikslais, pagal detalius projektus, esama nebūdinga - rekonstruojama, panaikinama;
- pastatai ir statiniai - esami netinkami iškeliami; naujų statyba draudžiama, išskyrus mažos apimties poilsio įrangą;
- želdiniai tvarkomi pagal detalius projektus.

Naudojimo režimas - riboto naudojimo: pažintinė ar laisvalaikio rekreacija, minimalus ūkinis panaudojimas.

7. ZONA - „H”

Užstatymo stabilizacija

Apima modernaus išplanavimo ir užstatymo teritorijas, atsiradusias naujose ar senojo užstatymo vietose.

Tikslas - teritorijos užstatymo intensyvumo ribojimas, kokybinių gyvenimo sąlygų parametrų gerinimas, pritaikant ateityje esamą užstatymą prie senamiesčio mastelio. Saugomi - išlikę, atskiri gamtinės ir istorinės struktūros elementai.

Apsaugos mastas - elementinis.

Tvarkymo režimas - konservacinis, rekonstrukcinis.

- reljefas vizualiai svarbiose vietose pagal galimybes atstatomas;
- sklypai naujai neformuojami, išlikę istoriniai išsaugomi;
- susisiekimo įranga rekonstruojama, kokybiškai gerinama;
- pastatai – užstatymo plotai konservuojami, tūriai ir formos gali būti rekonstruojami, priartinant prie tradicinių struktūrų mastelio (sumažinant). Nauja statyba neleistina, išskyrus nedidelės apimtiems inžinerinės infrastruktūros ir mažos architektūros formas;
- kiti sklypo sutvarkymo ir įrangos elementai nevystomi, gali būti gerinami kokybine prasme;
- želdiniai - esami vertingi saugomi ir tvarkomi detalius projektus;

Naudojimo režimas – universalus.

Pastaba: svarbiausių miesto infrastruktūros objektų išplėtimo galimybės gali būti svarstomos, atlikus papildomas paminklosauginius tyrimus, įvertinančius pastatų įtaką viso senamiesčio ir atskirų jo dalių užstatymui.

8. PAPILDOMI NURODYMAI

Užstatymo reabilitavimo sektorius

Apima atskiras zonų "F" ir "H" dalis su suardyta gatvės užstatymo planine — erdvine struktūra.

Tikslas - panaikinti nebūdingas senamiesčiui gatvės erdves, atstatant jų parametrus ir tradicinės užstatymo struktūros įvaizdį.

Saugoma - istorinis vietos užstatymo struktūros tipas.

Tvarkymo režimas - restauracinis - atkuriamasis;

- pastatų ir kitų elementų atkūrimas ir statyba galimi istorinių tyrimų duomenų pagrindu pagal nustatytus užstatymo dėsningumus ir taisykles.

Naudojimo režimas - universalus.

II. NUSTATYTOS PASTATŲ VERTES KATEGORIJOS - PASTATU (ELEMENTINIS) TVARKYMO IR NAUDOJIMO REŽIMAS

1. PAMINKLAI (RESPUBLIKINĖS REIKŠMES PAMINKLAI)

Apsaugos mastas visuminis.

Tvarkymo režimas - konservacinis - restauracinis, tikslinamas pagal detalius tyrimus.

Naudojimas - rezervacinis ar ribotas pagal esamą.

2. ESAMOS REGISTRUOTOS KULTŪROS VERTYBĖS (VIETINĖS REIKŠMES PAMINKLAI)

Apsaugos mastas visuminis.

Tvarkymo režimas - konservacinis - restauracinis.

Naudojimas — ribotas, pagal pirminėj paskirtį

3. NAUJAI REGISTRUOJAMOS KULTŪROS VERTYBES

Tai unikalūs ir reti senamiesčio medinės architektūros pavyzdžiai su nežymiomis autento deformacijomis.

Tikslas - pagal etaloninį vertybių apsaugos principą išsaugoti evoliucijos procese atsiradusius autentiškus pastatų tipus.

Apsaugos mastas - visuminis.

Tvarkymo režimas - konservacinis - restauracinis.

Naudojimas - ribotas, pagal pirmine, paskirtį ir galimą teritorijos režimą.

4. KONSERVUOJAMI AR RESTAURUOJAMI PASTATAI

Tai vertingi (unikalūs, reti ar tipiški) – su nedidelėmis autento deformacijomis ir pakankamai geros fizines būklės pastatai, kuriems galėtų būti taikomi registruotų kultūros vertybių reikalavimai.

Tikslas - išsaugoti ir restauruoti vertingus pastatus, kurių autentiškumas svarbus senamiesčio charakterio išlaikymui.

Apsaugos mastas - visuminis, komponentinis.

Tvarkymo režimas - konservacinis - restauracinis, privalomas zonose A, B, C, siektinas zonoje D.

Naudojimas - ribotas, pageidautina pagal pirminę paskirtį ir pagal galimą teritorijos režimą.

5. RENOVUOJAMI PASTATAI

Tai vertingi (reti ar tipiški) - su žymesnėmis autento deformacijomis ar nepatenkinamos fizinės būklės pastatai, kurie svarbūs autentiško gatvės charakterio išsaugojimui.

Tikslas - išsaugoti autentišką užstatymo struktūros elementų įvaizdį.

Apsaugos mastas - komponentinis.

Tvarkymą regimas - restauracinis - rekonstrukcinis. Išlaikomos autentiškos tūrinė ir fasadų struktūros bei medžiagą, galimas planinės ir konstruktyvinės sistemos medžiaginių elementų pakeitimai. Tvarkymo projektai taip pat gali būti ruošiami tik atlikus pradinius architektūrinius tyrimus. Privalomas zonose A, B, C, siektinas zonoje D.

Naudojimas - ribotas, pagal teritorinį režimą.

6. PASTATAI BE PAPILDOMU SĄLYGŲ

Tai mažai vertingi ar nevertingi medinės architektūros pavyzdžiai ir kiti pastatai, prisitaikę arba pakenčiami senamiesčio užstatymo struktūros elementai, kurių išorės vaizdo pagerinimas senamiestyje yra pageidautinas.

Šių pastatų tvarkymą ir naudojimą reglamentuoja teritorinis režimas.

7. PAPILDOMI NURODYMAI

M - modifikacija. Tai numatomas atskirų pastatų istorinėse zonose tvarkymas juos pakeičianti, priartinant planinę tūrinę bei fasadų struktūras prie būdingų senamiesčiui parametrų, nustatytų senamiesčio tipologinių ir užstatymo dėsningumų.

P - pažeminimas. Tai numatomas reikalingas atskirų pastatų ar jų dalių aukščio ir tūrio sumažinimas.

R - rekonstrukcija. Tai numatomas pastato planinės, tūrinės ir fasadų struktūros bei funkcinės paskirties pakeitimas

Elementiniame pastatų tvarkymo ir naudojimo rėžimo brėžinyje pažymėti mediniai pastatai - registruotos kultūros vertybės: (paminklai) yra siūlomas, dalinai koreguojant esamą paminklu sąrašą, įtraukti į Registrą. Šie siūlymai paremti pastatų įvertinimu Trakų senamiesčio kontekste pagal šiame darbe nustatytą metodiką ir kriterijus. Taip pat siūloma palikti Registre ir dalinai praradusius autentiškus bruožus rekonstruotus pastatus, esančius paminklų sąraše.

Medinės architektūros paminklui, kuris perstatomas iš tos pačios medžiagos, naudojant pagrindinėse konstrukcijas, analogiškus sprendimus bei mazgus, išsaugant autentiškus plano bruožus bei išorinį vaizdą su detalėmis, siūloma palikti registruotos kultūros vertybės statusą.

Konservavimui ar restauravimui skirtiems pastatams taip pat taikytinas registruotų kultūros vertybių statusas Trakų senamiesčio mastu. Šiems pastatams be aukštos vertės autentiškumo svarbus ir jų fizinis stovis. Pasikeitus pastato fizinei būklei ir esant galimybei išsaugoti autentiškas konstrukcijas ir galimas tyrimais pagrįstas šių pastatų vertės kategorijos sumažinimas, tvarkant juos pagal renovacijos principus.

Renovacija šiame projekte suprantama, kaip pastato konstrukcijų atnaujinimas ar jo pilnas perstatymas, pakeičiant medžiagą ir išlaikant autentiškus pastato gabaritus, bendrą išvaizdą išsaugant ar atkuriant išorės apdailos elementus ir jų medžiagiškumą.

Šių dviejų pastatų kategorijų tvarkymo projektams paruošti taip pat reikalingi architektūriniai – konstruktyviniai tyrimai.

Tuo atveju senamiestyje būtų:

- mediniai pastatai saugomi pagal įstatymą (registruotos kultūros vertybės) – 28 vnt.
- saugomi pagal zonų režimą pastatai – 95 vnt.
- tame tarpe:
- konservuojami - restauruojami pastatai – 24 vnt.
- pastatai renovacijai – 71 vnt.
- viso – 123 objektai

Dar 22-iems pastatams nustatytas individualus tvarkymo režimas gali būti apibūdintas kaip siektinas, nes nėra būtinas pagal atitinkamos zonas režimą.

Valstybinės reikšmės ir kiti mūro paminklai pažymėti pagal esamą paminklų sąrašą.

Praktiniam nustatyto režimo panaudojimui ir sąlygų paruošimui šiame projekte formuojama trijų pakopų sistema. Pagrindiniai viso senamiesčio paminklotvarkos reikalavimai nustatomi pagal teritorinį režimą, kur apsprendžiamos, ir atskiriems atvejams gali būti pakankamos, bendros sąlygos. Čia visų pagrindinių senamiesčio struktūrų elementų tvarkymas apibrėžtas bendromis supaprastintomis sąvokomis ir reikalavimais.

Atskirų dalių tvarkymui duodamos nuorodos į papildomus, detalizuotus dokumentus. Taip, pavyzdžiui, nustačius, kad zonoje „B“ esantis gyvenamas namas negali būti rekonstruojamas pakeičiant jo išorinį vaizdą ir gabaritus, tvarkymo būdas konservacinis ar renovacija (jį perstatant) parenkamas pagal elementinį režimą (II dalis). O konkrečių pastato dalių ar jo elementų tvarkymo detalizavimas nustatomas pagal pastato aprašymo kortelėje (pastato pase) surinktus duomenis ir nustatytus tipologinius pastatų bei užstatymo struktūrų dėsningumus ir taisykles, kurie yra privalomi šio projekto priedai (III dalis).

Tie senamiesčio gamtinės ir urbanistinės struktūros elementai, kurie pagal numatytą darbų apimtį nebuvo detalizuoti šiame ar ankstesniuose projektuose, neturi papildomo elementinio režimo bei priedų. Jie turi būti nustatomi tolesnio darbo etapais, formuojant pilną ir detalų senamiesčio apsaugos reglamentą.

Pateiktas senamiesčio apsaugos, tvarkymo ir naudojimo režimas atspindi tik paminklotvarkinius senamiesčio reikalavimus. Jo įgyvendinimui reikalinga nustatyti atitinkamą teisinį ir ekonominį režimą bei priemones, leidžiančias ir praktikoje tikėtis siekiamo rezultato.

Projekto autorius      Algirdas Steponavičius


Priedas Nr. 1

SENAMIESČIO UŽSTATYMO STRUKTŪRŲ BRUOŽAI, DĖSNINGUMAI IR TAISYKLĖS

​Trakų senamiesčio gyvenamos zonos užstatymo struktūros tyrimų medžiaga (žiūr. Tomą III) leidžia nustatyti kai kuriuos būdingus planinės, erdvinės struktūros bruožus, jų parametrus, tarpusavio priklausomybę bei dėsningumus, kurie apibendrinti ir pateikiami šiame priede. Ši medžiaga kartu su pastatų aprašymu turėtų būti panaudojama tikslinant kiekvienu konkrečiu atveju bendras nustatyto senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo sąlygas bei padėti projektuotojams spręsti praktinius pastatų rekonstravimo ir statybos klausimus.

1. Bendra planinė – urbanistinė schema

1.1. Gatvės

Senamiesčio gatvių tinklas linijinio plano, prisitaikęs prie reljefo ir gamtinės situacijos pokyčių. Gatvių trasos daugumoje praeina aukštesne reljefo vieta, nuo kurios į abi puses išsidėsto užstatyti sklypai. Gatvių plotis tarp užstatymo siekia 9 – 15,0 m, ir tūri būti nekeičiamas. Pati gatvės trasa centre ir pagrindinėse gatvėse ribojama pastatų užstatymo linija ir sklypo aptvėrimu, labiau į pakraščius pastebimas nežymus 3,0-0,0 m užstatymo atsitraukimas nuo sklypo ribos.

Važiuojama gatvės dalis, laisvose nuo užstatymo vietose, neturi būti platinama, įrengiant automobilių stovėjimo vietas. Čia yra pageidautinas ir autobusų sustojimo aikštelių panaikinimas, arba jų įrengimas atskiriant tos dalies aukštį ir dangos tipą nuo pagrindinės trasos.

Senamiesčio planinei struktūrai būdingi nedideli, tik iš dalies užstatyti ar neužstatyti siauri aklagatviai, kurie veda prie ežero ar atskirų valdų. Šios trasos duotos sklypų išplanavimo projekte ir negali būti užstatomos.

Naujos senamiesčio gatvės (Trakų, Kranto) yra nebūdingos istoriniam gatvių tinklui ir sprendžia tik transporto sistemos poreikius. Todėl jos neturi atsispindėti užstatymo evoliucijoje, t.y. nereikia formuoti perimetrinio šių gatvių užstatymo.

1.2 Sklypai

1.2.1. Forma, Orientacija.

Sklypai daugiausiai taisyklingos (trapecinės ar stačiakampės) formos ir tiesiogiai susiję su gatve. Netaisyklingos formos dažniausiai yra ežerų pakrantėse ar periferinėse senamiesčio zonose esantys sklypai. Antrame nuo gatvės plane esantys sklypai išlikę negausiai ir turi būti išsaugomi senamiesčio užstatymo įvairovei.

Didesnė pusė visų senamiesčio sklypų (52%) yra orientuoti ilgąja kraštine statmenai gatvei ir turi vyraujantį linijinį užstatymo tipą.

1.2.2 Sklypų dydis labai įvairus (215-1903 m²) ir vidutiniškai sudaro 598 m² - Vytauto g. centrinėje dalyje, 893 m² - Karaimų gatvėje ir 1193 m² - Birutės gatvėje.

1.2.3 Užstatymo tankumas sklypuose taip pat labai nevienodas (7-50%), o ir vidutinis jo dydis Vytauto g. sudaro 36%, Birutės ir Karaimų gatvėse atitinkamai 16,5% ir 12,7%. Didinant sklypo užstatymą, vidutinis 18% tankis bendru atveju neturi būti viršijamas ir kitose senamiesčio dalyse, išskyrus vertingų ir istoriniais duomenimis pagrįstų pastatų atstatymą.

1.3 Pastatai

1.3.1. Kiekis sklype.

Be pagrindinio pastato (gyvenamo namo) dažniausiai sklype būna vienas ar du įvairių dydžių pagalbiniai pastatai. Dažnas apjungtų viename tūryje ar blokuotų su gyvenamu namu ūkinių pastatų variantas.

1.3.2 Orientacija, užstatymas.

Gatvės atžvilgiu pagrindiniai pastatai dažniausiai orientuojami statmenai (45%). Išskirti čia reikia Karaimų gatvės struktūrą, kur net 70% pastatų yra statmeno gatvei užstatymo tipo. Visame senamiestyje pastebima orientacijos priklausomybė nuo sklypo formos, kur dauguma (71%) statmenų gatvei namų yra statmenuose sklypuose.Šis dėsningumas Karaimų gatvės struktūroje pasiekia net 87.9% visų atvejų.

Tokiuose sklypuose, kaip taisyklė, yra linijinis užstatymas, kai pagalbiniai pastatai išdėstomi vienoje eilėje ir ta pačia kryptimi, kaip ir gyvenamasis namas. Lygiagretus, statmenas ar netaisyklingas pagalbinių pastatų užstatymas daugiau būdingas lygiagrečiai gatvei stovinčių namų valdose. Kampinis sklypo užstatymas sudėtinio plano pastatais yra gana retas, jis būdingas gatvių sankryžose esančiuose sklypuose.

1.3.3 Užstatymo plotas

Pagrindinių sklypo pastatų užstatymo plotas natūroje labai įvairus ir svyruoja nuo 53 m² iki 300 m². Tai dažniausiai nėra tiesiogiai susiję su sklypo dydžiu. Bendras vidutinis gyvenamo namo užstatymo plotas, mažiausias Karaimų (115 m²) o didžiausias (154 m²) Vytauto gatvėje. Rekonstruojant pastatus reikalinga atsižvelgti į kiekvienos zonos ypatumus, tačiau bendru atveju gyvenamo namo užstatymo plotas gali būti normuojamas maksimalia riba 120 m².

Pagalbinių pastatų užstatymo plotai senamiestyje , kaip taisyklė, yra mažesni ir vidutiniškai sudaro 30-80% pagrindinio pastato ploto. Atskirais atvejais fiksuotas didesnis pagalbinių pastatų plotas, kuris gali būti leistinas tik istoriškai pagrįstais atvejais ar periferinėse, vizualiai neaktyviose senamiesčio teritorijose.

1.4. Želdiniai

1.4.1. Gatvėse.

Čia vyrauja (daugiausiai Vytauto gatvėje) tradicinis linijinis apželdinimas, kuris yra vėlesnio senamiesčio tvarkymo laikotarpio rezultatas. Želdynų forma praktiškai netvarkoma ir sudaro natūralių gamtinės struktūros elementų įvaizdį. Kitoms istorinėms gatvėms nėra būdingi organizuoti želdiniai.

1.4.2. Sklypo želdiniai.

Tradiciškai neorganizuoti, vyrauja pavieniai atsitiktiniai medžiai ir gyvatvorės. Perimetrinis užstatymas aptinkamas tik kulto pastatų sklypuose. Atskirų žalių zonų ir pakraščių želdiniai turi būti tvarkomi pagal detalius projektus.

Panoraminius vaizdus ypatingai nuo ežero pusės įtakoja ir sklypo vaismedžių (sodo) plotai, kurie sudaro natūralų gamtinės struktūros perėjimą į vandens telkinį ir mažina urbanistinės struktūros elementų agresyvumą.

Bendri želdinių tvarkymo principai turi būti nustatyti atlikus detalius senamiesčio gamtinės struktūros tyrimus.

2. Tūrinė struktūra

Bendra senamiesčio struktūra suskaidyta pagal natūralias gamtines ribas. Urbanizuotos teritorijos, kurios sudarytos iš smulkių elementų sankaupos ir dominuojančių atskirų žymiai didesnio tūrio istorinių pastatų, atskirtos žaliais apželdintais plotais (tūriais) ar erdvėmis. Periferinėse (šiaurinėje dalyje) zonose tūrinė užstatymo struktūra įgauna dispersišką (išskaidytą) charakterį ir palaipsniui pereina į žaliuosius plotus.

2.1. Pastatai

Mediniai istoriniai pastatai dažniausiai yra paprasto, kompaktinio tūrio. Viso senamiesčio mastu tai gana panašaus dydžio, kuris natūroje svyruoja tarp 138-1205 m³, pastatai. Dažnas pagalbinių pastatų priblokavimo variantas, todėl tūrio didėjimas pastato ilgąja kraštine yra priimtinas senamiesčiui variantas. Žymiai daugiau keičia tradicinį medinių pastatų tūrį ir išorinį vaizdą platūs pastatai. Toks šio parametro didinimas yra nepageidautinas ir, daugeliu atvejų, neleistinas.

2.2. Santykis su aplinka.

Didžiausi tūriniai elementai (parapinė bažnyčia, cerkvė, domininkonų vienuolynas) pabrėžia natūralius reljefo pakilimus, aplink ir pagal kuriuos išsidėstę gyvenami pastatai. Išimtis šioje vietoje yra Birutės – Sodų gatvių pastatų grupė, kuri daugiau savarankiškai užpildo atskirą kalvelę.

Gretimų valdų statiniai tarpusavyje neblokuojami. Sklypo užstatymas dominuoja su gatve besiribojančioje dalyje ir mažėja sklypo gilumos link (dažniausiai į ežero pakrantę).

Šis principas išliko ir yra labai svarbus bei saugotinas Karaimų gatvės dalyje ir rytiniame Birutės gatvės užstatyme.

3. Erdvinės struktūros bruožai

3.1. Pagrindinės (struktūrą formuojančios) erdvės

3.1.1. Bendros užstatymo struktūros erdvės.

Istorinė gatvės erdvė formuojama mažaaukščiais pastatais ir jos vidutinis aukščio ir pločio santykis skersiniame pjūvyje

H : A = 1 : 1,57 :1,80.

Centrinėje miesto dalyje, kur vyrauja šiek tiek didesnio aukštingumo pastatai, pastebimas ir didesnis gatvės plotis, išlaikantis tą patį santykį.

Dėl vingiuotų gatvių tinklo ir reljefo perkritimų senamiestyje nesusidaro didelių išilginių gatvės erdvių, todėl vienu metu vizualiai fiksuojamas tik nedidelis gatvės užstatymo vaizdas.

Aikštės ir didesnės erdvės gatvėse nėra būdingas Trakų senamiesčio elementas. Istorinės aikštės išlikusios tik centrinėje dalyje, kur erdvę formuoja ar anksčiau formavo ištisinis perimetrinis užstatymas.

Naujais modernios architektūros pastatais suformuotos aikštės deformuoja gatvės erdvę, kurią reikia atstatyti panaudojant ir mažosios architektūros formas.

3.1.2. Vidinės erdvės

Vizualinės erdvės tarp pastatų dažniausiai yra trapecinės ar stačiakampės formos ir orientuotos tiek maksimaliu, tiek minimaliu savo diametru (kraštine) į gatvę. Daugeliu atvejų senamiesčiui būdingos skersinės gatvei erdvės su antriniais vizualiniais ryšiais (matomai ežero ar apylinkių perspektyviniai vaizdai).

Būtent tokios pasikartojančios ir leidžiančios suvokti gamtinę aplinką erdvės sudaro Karaimų ir dalies Birutės gatvių užstatymo pagrindą bei viso Trakų senamiesčio savitumą. Tokių erdvių minimalus diametras (plotis) yra 5-15,0 m (vidutinis 7,0-8,0 m), o maksimalus (gylis) siekia24,0-26,0 m . Išilginės gatvei erdvės maksimalus diametras vidutiniškai sudaro 8,0-15,0 m ir yra nepriimtinas, (ardo vieningo užstatymo įspūdį), kai viršija 24,0-26,0 m ribą.

Pastatų aukščio ir vidinių vizualinių erdvių pločio santykio vidurkis labai skirtingas:

H : B = 0,56 :2,32 m

Centrinėje Vytauto ir Birutės gatvių dalyje vizualinės erdvės tarp pastatų yra panašių parametrų, tačiau čia vyrauja sąlyginai uždaros erdvės be antrinių vizualinių ryšių. Todėl pagalbinių pastatų užstatymas taip neįtakoja jų pasikeitimo ir gali būti laisviau keičiamas. Iškirtina Birutės – Sodų gatvių grupė, kur susiformavęs savitas (dviplanis) užstatymas su savarankiškomis visiškai vizualiai uždarytomis erdvėmis.

3.2. Jungiančios ir kompleksą supančios erdvės.

Šiame darbe nebuvo detaliai nagrinėjamos žemesnio lygio užstatymo struktūros erdvės, todėl galima apibūdinti tik bendrus reikalavimus.

3.2.1. Želdinių reikšmė.

Dauguma želdinių yra savaiminiai ir vidinių struktūros erdvių formavime atlieka antraeilį ar atsitiktinį vaidmenį. Didesnė jų įtaka pasireiškia jungiančių ir aplinkinių erdvių sudaryme. Čia svarbų vaidmenį atlieka ir sodo želdiniai, kurie atskiria urbanizuotos ir gamtinės struktūros erdves.

3.2.2. Reljefas

Reljefo įtaka ypatingai akivaizdi pereinamų erdvių formavime nuo ežero pusės ir atspindi natūralų urbanizuotų teritorijų ryšį su gamtine aplinka. Todėl neleistinas tokių vietų žymus (daugiau 0,3 m) pakeitimas ar užstatymas naujais pastatais.

4. Išklotinės.

Statybos modelio charakteris labiausiai suvokiamas išklotinėse. Ritmiškas ir kintamas panašių ir skirtingų elementų pasikartojimas stebimas nedidelėje gatvės erdvėje. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant leistiną pastato transformacijos galimybę, būtina atkartoti būdingus išklotinės elementus ir neviršyti maksimalių jų parametrų. Saugomos ir nekeičiamos turi būti vertybių plane fiksuotos vertingos išklotinės.

5. Panorama, siluetas.

Centrinės miesto dalies užstatymo struktūros formuoja vidinį senamiesčio įvaizdį, o panoraminį vaizdą daugiau sąlygoja dominuojantys jų objektai. Birutės – Sodų gatvių grupei svarbaus panoraminio ir siluetinio vaizdo nuo Vytauto gatvės išsaugojimas, kurį duotoje situacijoje įtakoje ir menkiausi matomų elementų pasikeitimai. Karaimų gatvės struktūra šiaurinėje pusiasalio dalyje yra svarbiausias senamiesčio panoraminių vaizdų komponentas. Čia bet koks silueto pakeitimas ir užstatymo papildymas turi būti detaliai išnagrinėtas visais aspektais.


Priedas Nr. 2

SENAMIESČIO PASTATŲ TIPOLOGINIAI BRUOŽAI. DĖSNINGUMAI. TAISYKLĖS

​Trakų senamiesčio pastatų tyrimų pagrindu nustatyti tipologiniai bruožai ir parametrai pasitarnauja sprendžiant praktines pastatų tvarkymo problemas natūroje. Šiame priede pateikti apibendrinti šių tyrimų duomenys, kurie taikytini atliekant pastatų atkūrimo, renovacijos, remonto ar naujos statybos projektavimo ir gamybos darbus. Restauruojamų ar konservuojamų pastatų tvarkymo darbai vykdomi pagal detalių šių objektų istorinių – architektūrinių tyrimų duomenis.

1. Senamiesčio pastatų bendras mastelis, forma.

Tradicinį Trakų senamiesčio vaizdą formuoja nedidelio tūrio ir gabaritų mediniai pastatai, kurių fone išsiskiria dominuojantys istoriniai mūro architektūros objektai. Jų atžvilgiu gyvenamos zonos objektai savo dydžiu sudaro atskirą grupę, kurios dalių vidiniai parametrai yra sąlyginai artimi.

1.1. Tūrinė struktūra.

Didžioji dauguma senamiesčio pastatų yra vieno kompaktinio tūrio, kuris papildomas smulkesniais prieangių, priestatų ar mezoninų tūriais. Sudėtinės struktūros pastatai formuojasi gatvių kampiniuose sklypuose ir blokuojant (paprastai iš galo) antrą gyvenamą namą ar ūkinių pastatų bloką. Šie nors atskiroms situacijomis ir būdingi variantai, nesudaro didesnės dalies viso senamiesčio mastu.

1.2. Plano forma.

Mediniams pastatams būdinga paprasta stačiakampė plano forma, kurios ilgio ir pločio santykis paprastai didesnis nei 1,5. Ši forma dažniausiai papildoma nedideliais šoniniais (prieangiai) ar didesnių tūrių galiniais (ūkiniai pastatai) priestatais. Visos kitos sudėtingesnės plano formos gali būti traktuojamos kaip išimtinės ir sąlygojamos tik konkrečios, atitinkančios užstatymo struktūros formavimo dėsningumus, situacijos.

1.3. Pastatų aukštis, aukštų skaičius.

Pastatai vieno aukšto, maksimalus vieno aukšto aukštis ne didesnis kaip 3,0 m, vidutiniškai siekia 2,40-2,60 m.

Mansardinis aukštas nėra būdingas istoriniams pastatams, todėl įrengiant patalpas pastogėje, neturi būti keičiamas nustatytas kraigo aukštis.

Vidutinis stogo kraigo aukštis nuo žemės paviršiaus gatvės pusėje yra 6,20-6,80 m. Bendru atveju neturi būti viršijamas maksimalus vienaaukščio pastato aukštis, 8,00-8,50 m. (Pastato cokolio aukštis čia įskaičiuotas į bendrą dydį). Atskirose pastato dalyse cokolio aukštis yra labai skirtingas ir priklauso nuo sklypo reljefo, tačiau gatvės pusėje, daugumoje atvejų, yra minimalus ir vidutiniškai sudaro 0,32 m. Atskirose dalyse (Karaimų g. vakarinėje pusėje) būdingas ir aukštesnis cokolis, kuris siekia pavieniais atvejais iki 1,5 m. Cokolinio aukšto įrengimas yra labai retas ir nebūdingas variantas, tuo labiau iš gatvės pusės (tik Vytauto g. 49).

1.4. Pastatų plotis.

Senamiestyje susiformavo labai platus šio parametro skirtumų spektras. Šalia didelių (10,90-11,50 m) pastatų, visose struktūrose aptinkami ir smulkūs – 4,95-5,10 m pločio objektai. Tačiau daugumoje vyrauja artimi bendram vidutiniam pastato pločiui 7,20-8,50 m gabaritą, kurie didžiausi centrinėje Vytauto g. dalyje ir mažiausi Birutės gatvėje. Todėl, įvertinant atskirų užstatymo struktūrų mastelį, rekomenduojama neviršyti maksimalaus 7,50 + - 1,00 m pastato pločio, išlaikant ir būdingą šio gabarito įvairovę.

1.5. Pastato ilgis.

Statmeno gatvei gyvenamo namo ilgis (užstatymo linijos gylis) yra labai įvairus ir atskirais atvejais gali būti keičiamas (didinamas), laikantis užstatymo apribojimo ir formavimo reikalavimų. (Esamų pastatų maksimalus ilgis siekia 19,5-22,5 m). Šonu į gatvę stovinčių pastatų ilgio vaidmuo gatvės erdvės ir išklotinės formavime yra svarbesnis ir todėl pakeitimas istorinėje aplinkoje yra nepageidautinas.

2. Stogo modelis.

2.1. Stogo forma.

Vyraujanti stogo forma – dvišlaitė. Valminis ir pusiauvalminis stogas sutinkamas atskiruose istoriniuose pastatuose ir gali būti naudojamas tik papildomais istoriniais duomenimis pagrįstais atvejais.

2.2. Stogo nuolydis, aukštis.

Istorinių pastatų stogo nuolydžio kampas sudaro 35º – 44º ir neturi būti keičiamas. Mažesnės ar didesnės šio parametro reikšmės nėra būdingos autentiškiems senamiesčio pastatams. Bendru atveju rekomenduojama išlaikyti vidutinį 40º – 42º stogo nuolydžio dydį. Stogų aukštis atitinkamai proporcingas pastatų pločiui ir sudaro 2,30 – 5,50 m. Todėl šiuo atveju svarbiausia yra išlaikyti būdingą stogo nuolydžio kampą, kuris pagal pastato plotį ir formuoja reikiamą mastelį.

2.3. Stogo karnizas.

Senamiestyje yra nustatyti atviro, apkalto ir apkalto profiliuoto stogo karnizo tipai. Seniausias yra paprastas neapkaltas (išsikišančių atvirų, neprofiliuotų ar figūrinių gegnių galų) tipas, tarpukario laikotarpiui būdingi profiliuotomis lentomis apkalti ar kelių pakopų karnizai. Stogo karnizo atsikišimas nuo sienos plokštumos sudaro 25-50 cm ir vidutiniškai yra lygus 35 cm. Karnizo aukštis nuo pastato cokolio yra 2,15-3,10 m ribose ir dažniausiai sudaro 2,40-2,70 m. Galinis (frontono) karnizas būdingas ir būtinas visiems apkalto karnizo tipo pastatams. Esant atviroms karnizo gegnėms frontone paprastai įrengiama karnizinė lenta.

2.4. Stogų jungimosi dėsningumai.

Atitinkamai pastatų plano formai labiausiai senamiestyje yra paplitusi paprasta ir neskaidyta dvišlaičio stogo forma. Priestatų ir prieangių stogai dažniausiai vienšlaičiai ir jungiami su karnizu viename lygyje, aukščiau ar žemiau jo altitudės. Sudėtinės plano formos stogai paprastai dengiami skirtingų krypčių dvišlaitėmis dalimis, jungiant karnizus viename lygyje.

Būdingas tos pačios krypties stogo kraigo ir karnizo perkritimas (vidutiniškai 0,5 – 0,6 m) blokuotose pastatuose, esant reljefo ir pastato pločio pokyčiams. Šiuo atveju išlieka vienodas stogų nuolydis.

2.5. Švieslangiai.

Istoriniuose pastatuose švieslangiai nebuvo įrengiami ir yra nebūdingi tradiciniam senamiesčio pastatų tipui. Esant būtinybei priimtinas galėtų būti atskiras vienšlaičių ar sutapdintų su stogo plokštuma švieslangių įrengimas kiemo fasade. Neleistinas švieslangių įrengimas svarbias išklotines, perspektyvinius vaizdus ar vizualines erdves formuojančiuose istorinių pastatų fasaduose.

3. Fasadų struktūra.

3.1. Poveikio ribos.

Istorinių pastatų fasadų struktūra turi būti išsaugoma bent jau gatvių fasaduose. Svarbias vizualines erdves ir perspektyvinius vaizdus formuojantys pastatų fasadai taip pat yra aktyvūs senamiesčio įvaizdžio dalyviai. Todėl būtina įvertinti šiuos veiksnius, kiekvienu atveju atkreipiant ypatingą dėmesį į padidintą stogo frontono reikšmę.

3.2. Struktūra.

Pastatų fasaduose nėra būdinga atskirų langų ir tarplangių taisyklinga ir ritmiška kaita. Šie bruožai kiek ryškesni galiniuose fasaduose, kur dažniausiai išdėstyti trys ar du langai. Tačiau gatvės fasade aptinkamas įrengtas ir necentruotas įėjimo durų į prekybines patalpas variantas. Langai ir durys fasaduose išdėstyti tradiciniu mediniams pastatams būdu, vienšlaičiuose prieangiuose durys įrengiamos iš šono, o dvišlaičiuose iš galo. Frontonas paprastai atskiriamas nuo sienos karnizu, o senesniuose, neapkalto šoninio karnizo pastatuose jį pakeičia karnizinė lenta. Frontono ašyje, kaip taisyklė įrengiamas vienas, mažesnių nei pirmo aukšto langų gabaritų langas. Mezoninai atsiranda tik XX a. pradžios bei pokarinės statybos pastatuose ir nėra būdingi nei fasadų, nei tūrinei istorinių pastatų struktūrai. Fasadų apdaila – lentų apkalimas, kurio charakterį galima sąlyginai priskirti atskiriems istoriniams periodams:

1. Vertikalių lentų su antdėklu apkalimas – būdingas XVIII – XIX a. pastatams.

2. Apdailinių profiliuotų lentų apkalimas – XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės pastatai.

3. Neprofiliuotų (ar figūrinių) lentų apkalimas pokarinių rekonstrukcijų rezultatas. Šio tipo apdaila atskirais atvejais aptinkama autentiška ir ankstesnio periodo pastatuose.

Apdailinėmis lentomis apkaltiems pastatams taip pat būdingas ir apdailos suskaidymas, apkalant vertikaliai polanginę fasadų dalį.

3.3. Elementai

3.3.1. Langai.

Forma – dažniausiai sutinkama stačiakampė vertikali, kurios b:h = 1:1,3 : 1,6. Horizontalus, vertikaliai skaidomas į tris dalis ir smulkiau, lango variantas būdingas atskiriems tarpukario ir vėlesnio periodo pastatams bei jų frontonams.

Skaidymas – galima apibrėžti tam tikrą dėsningą jo priklausomybę nuo senamiesčio zonos ir įrengimo laikotarpio:

- seniausias yra suveriamas šešių rūšių lango tipas, kuris Užtiltėje paplitęs horizontaliai netolygiai suskaidytame variante;

- XIX-XX a. sandūroje statytuose pastatuose daugiausia yra išlikęs autentiškas keturių rūšių skaidymo variantas;

- XX a. pastatuose vyrauja trijų dalių suveriamo lango tipas bei aptinkami visi kiti sudėtingesni langų skaidymo variantai.

Grupavimas – langai ir durys fasade įrengiami pavieniui ir tarpusavyje negrupuojami.

3.3.2 Tarpulangiai.

Tarpulangiai ir sienų plokštumos iki kampo paprastai yra didesni arba lygūs lango pločiui. Jų gabaritai tiesiogiai priklauso nuo pastato dydžio, planinės struktūros ir orientavimo varianto. Pavyzdžiui, statmenų gatvės pastatų grupėje šiauriniame (šoniniame) fasade paprastai tebūna vienas langas.

3.3.3. Durys.

Dažniausiai vienvėrės, gatvės fasade aptinkamos dvivėrės (į buvusias prekybines patalpas), seniausiuose ir mažesniuose pastatuose - lentinės, kitur – filinginės. Pastarųjų profiliuoti būdingi gaminiai turi būti saugomi ir atkartojami to paties laikotarpio pastatuose.

3.3.4. Prieangiai.

Istoriniams XIX-XX a. pradžios pastatams jie nėra būdingi. Dažniausiai juos įrengdavo vėliau. Plačiausiai paplitę vienšlaičiai, tambūro tipo prieangiai su skirtinga namų apdaila ir mažais (daugumoje vienas) langeliais.

Didesnis įstiklinimas paprastai yra jau rekonstrukcijos rezultatas. Prieangis – veranda su smulkiai sudalintais didesnio ploto langais tradiciškai turi dvišlaitę stogo formą ir vėlesnį datavimą.

Pateikti senamiesčio pastatų tipologiniai bruožai neatspindi vidinės planinės ir erdvinės gyvenamųjų namų struktūros, nes jų išsaugojimas mažiau svarbus bendro senamiesčio vaizdui. Atskiroms registruotoms kultūros vertybėms šios saugomos charakteristikos turi būti nustatomos, atliekant privalomus priešprojektinius tyrimus.
131_orig.jpg
132.jpg
Publikavimas:
Valstybės žinios, 1992-10-31, Nr. 30-950
Statusas: Įsigalioja nuo 1992-10-06

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S

1992 m. spalio 6 d. Nr. 735
Vilnius

DĖL ŽEMĖS SKLYPŲ RESPUBLIKINĖS IR VIETINĖS REIKŠMĖS URBANISTIKOS PAMINKLŲ TERITORIJOSE

91skypai_orig.jpg

92skypai_orig.jpg

Siekdama, kad nuosavybės teisių atstatymo, objektų privatizavimo ir žemės reformos procesai miestuose būtų vykdomi pagal paminklosaugos reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
​1. Nustatyti, kad:

1.1. grąžinamų, skiriamų neatlygintinai, parduodamų ar nuomojamų sklypų ribas respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose nustato miestų (rajonų) valdybos, remdamosi parengtais ir aprobuotais senamiesčių ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų (ar kai kurių jų kvartalų) sklypų išplanavimo projektais. Šie projektai rengiami miestų (rajonų) savivaldybių lėšomis, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytų normų ir atsižvelgiant į tyrimais pagrįstus istorinių valdų (posesijų) planus.

Miestų žemės kadastro planai sudaromi, taip pat pirkimo ir pardavimo arba nuomos sutartys notariškai tvirtinamos tik pagal sklypų išplanavimo projektuose patikslintą sklypų dydį bei ribas ir šiuose projektuose nustatytas paminklosaugines sklypų naudojimo sąlygas;

1.2. sklypai, sudarantys respublikinės reikšmės urbanistikos paminklo (senamiesčio) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklo kvartalą, negali būti skaidomi, jeigu tai prieštarauja sklypų išplanavimo projektuose nustatytoms paminklosauginėms sklypų naudojimo sąlygoms.

Jeigu šio nutarimo 1.1 punkte nurodytų teritorijų išplanavimo projektuose numatomi žemės sklypai yra didesni negu leidžiama suteikti privatinėn nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, miesto (rajono) valdyba neprivatizuotiną (negrąžintiną) šių sklypų dalį turi ne konkurso būdu išnuomoti privatizuojamos (grąžinamos) jų dalies naudotojams (savininkams).

2. Pavesti Paminklotvarkos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, suderinus su Statybos ir urbanistikos ministerija, per mėnesį nuo šio nutarimo priėmimo patvirtinti respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijų sklypų išplanavimo projektų rengimo instrukciją.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas     Aleksandras Abišala




Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto registro numeris
010792000004

LIETUVOS RESPUBLIKA
TRAKŲ RAJONO VALDYBA

POTVARKIS
DĖL TRAKŲ SENAMIESČIO SKLYPŲ IŠPLANAVIMO PROJEKTO

1993-12-22 Nr.395v

Apsvarsčiusi valdybos tarybos posėdyje nutarta:

1. Patvirtinti Paminklų restauravimo instituto paruoštą Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektą.

2. Patvirtintu projektu vadovautis visoms rajono ir Trakų miesto tarnyboms, vykdančioms žemės valdų nuosavybės teisių atstatymo ir privatizavimo darbus.

Valdytojas     K. Vaitukaitis
Sekretorė      L. Vinclav

S. Senulis, 51916



Trakų senamiestis
Sklypų ribų projektas


Darbas atliktas pagal Trakų istorinio nacionalinio parko užsakymą.

Tai yra sudėtinė Trakų ir Senųjų Trakų paminklinių teritorijų regeneravimo tarnybos programos dalis.

Šiame projekte panaudota medžiaga, surinkta PRPI tyrinėjant Trakų senamiestį 1983-84 m. ir 1990-92 m., LMSAMTI paruoštą Trakų istorinio nacionalinio parko koncepciją.

Atsižvelgiant į PRPI Trakų skyriuje paruoštus ir suderintus Vytauto gatvės užstatymo regeneravimo projektus, Birutės skersgatvio užstatymo pasiūlymus.

1984 m. paruošto Trakų genplano veikimas Trakų centrinei miesto daliai buvo sustabdytas 1988 m. Todėl į genplano pasiūlymus neatsižvelgėme.

Miesto ir atskirų sklypų istorinius planus surinko istorikė L. Balėnaitė. Buvo panaudota ir istoriko A. Baliulio 1973 m. ir 1983 m. surinkta medžiaga.

Projektą sudaro dvi dalys – sklypų ribų raidos analizė ir sklypų ribų projektas.

Sklypų ribų raidos analizė
(istorinis — atraminis sklypu planas)


Atlikta, remiantis 1846 m. Trakų miesto planu, 1844 m. centrinės miesto dalies planu, sudarytu inžinieriaus K. Macuro, 1950 m. toponuotrauka, 1948 m. ir dabartinės (1973-93 m.) inventorizacijos medžiaga.

1950 m. toponuotrauka ir 1948 m. inventorizacija, išskyrus kai kurias išimtis , atsispindi valdų ribas iki 1940 metų.

Visa ši medžiaga suvesta ant topografinio pagrindo M 1:500.

Brėžinyje pažymėtos archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų teritorijos. Šios teritorijos ne visos yra įteisintos įstatymu. Trakų pusiasalio pilies, buv. Pociejų (Oginskių) rūmų sklypų ribos pažymėtos pagal autorinio kolektyvo pasiūlymus, remiantis turima tyrimų medžiaga, bet nėra pakankamai tikslios. Reikėtų atlikti detalesnę analizę, jas patikslinti ir įstatymiškai pažymėti.

SKLYPŲ RIBŲ PROJEKTAS

Pirmajame brėžinyje – sklypų ribų analizėje – akivaizdžiai matome, kada kuris sklypas susiformavo. Tuo remdamiesi, išskyrėme dvi pagrindines ribų kategorijas – istorines, autentiškas ribas, kurios nekito nuo to laiko, kai sklypas susiformavo, ir vėlyvas, atsitiktinės ribos.

Šios dvi ribų kategorijos savo ruožtu skirstomos dar į tris kategorijas - esamas, projektuojamas ir siūlomas atstatyti perspektyvoje.

Įstatymu saugomos turi būti:
esamos istorinės;
atstatomos istorinės
ir perspektyvoje atstatomos istorinės (kai bus atstatytos) sklypų ribos.

Sklypai pagal jų susiformavimo laiką, skirstomi į keturias grupes:

1) valdas, susiformavusias XV-XVII a.,

2) sklypus, susiformavusius XIX a. I p., nepakitusius arba labai mažai pakitusius (nors užstatymas kai kur yra vėlyvesnis);

3) sklypus, susiformavusius XX amžiaus pradžioje, nepakitusius arba labai mažai pakitusius;

4) sklypus, susiformavusius po II-ojo Pasaulinio karo.

Kiekviename sklype tai pažymėta atskiru ženklu. Remdamiesi 1984 metų Trakų senamiesčio regeneracijos projekte pateiktu pastatų įvertinimu, jį šiek tiek pakoregavę, atsižvelgdami į per pastaruosius metus atliktus atskirų pastatų ir kvartalų tyrimus, nustatėme septynias sklypų paminklotvarkos rėžimo kategorijas, kurios pažymėtos raidėmis:

A - kultūros paminklu rezervatai - tai yra pilių, archeologijos paminklų, kapinių, spėjamų paminklų teritorijos, kuriose leidžiami tik konservavimo restauravimo darbai, atlikus kruopščius natūros tyrimus. Žemės ūkio darbai čia neleidžiami. Leidžiamas tik pievų šienavimas;

B - konservuojamas esamas užstatymas - tai valdos, kuriose turi būti saugomi visi išlikę struktūros elementai, tiek pagrindiniai, tiek ir pagalbiniai pastatai, ir autentiškos mažosios architektūros formos (tvoros, šuliniai, grindiniai).

Statinių rekonstrukcijai ir nauja statyba čia neleistina. Statiniai tvarkomi, laikantis restauracinių principų. Galimas sunykusių istorinių elementų atkūrimas;

C - autentiškas užstatymas konservuojamas, galima atskirų elementu rekonstrukcija, papildymas - tai sklypai, kuriuose saugomi pagrindiniai autentiški struktūros elementai, vėlesni nevertingi elementai gali būti perstatomi, rekonstruojami ir atstatomos sunykusios struktūros dalys. Nauja statyba neleidžiama;

D - saugomas tradicinis užstatymo charakteris - šiuose sklypuose atskiri struktūros elementai gali būti perstatomi, rekonstruojami, papildomi, tačiau neturi keistis jų mastelis ir tradicinės architektūros išraiška (neturi didėti namų aukštingumas, išlikti šlaitiniai stogai, siūlome fasadų apdailai naudoti medieną);

E - atkuriamas sunaikintas istorinis užstatymas - tai išnykusios valdos, kurias siūlome atstatyti, arba esamos valdos, kurių užstatymo charakteris dėl modernios architektūros intervencijos visai pasikeitė;

Istorinio užstatymo atkūrimas galimas tiek maketo principu (atstatymas pagal ikonografinę medžiagą), tiek projektuojant naujus statinius, laikantis bendrų reikalavimu senamiesčiui (žiūr. p. D);

F - užstatymas rekonstruojamas, derinant, prie senamiesčio architektūros charakterio - tai daugiausia sklypai, susiformavę tarybiniu laikotarpiu, užstatyti tipiniais pastatais, labai disponuojančiais su tradiciniu senamiesčio architektūros charakteriu. Vykdant šių valdų užstatymo rekonstrukciją reikia numatyti nevertingu struktūros elementu nugriovimą ir pastatų plokščiais stogais uždengimą, šlaitiniais stogais, kai kur mažinant jų aukštingumą.

G - sklypai skiriami rekreacijai - tai ežerų apsaugos juostos, miesto žalieji plotai, susiformavę per pastaruosius metus, senamiesčio ir pilių apžvalgos aikštelės. Nauja statyba šiuose sklypuose neleidžiama, galima mažoji architektūra.

Režimo kategorijos pažymėtos kiekviename sklype. Pagal Trakų istorijos muziejaus archeologės B.Lisauskaitės pateiktą Trakų senamiesčio kultūrinio sluoksnio intensyvumo zonavimą kiekvienam sklypui nurodytas ir archeologinis režimas. Režimo aprašymas pateiktas priede Nr. 2. Projekte yra pateikti ir autorinio kolektyvo pasiūlymai dėl valdų privatizacijos senamiestyje - išskirtos privatizuojamos ir neprivatizuojamos valdos. Neturėtų būti privatizuojamos dabar privačiu piliečių naudojamos žemės, kurios įeina į svarbiausių archeologijos ir architektūros paminklų teritorijas. Tai namo Kęstučio g. Nr. 5 sklypas ir namų Karaimu g. Nr. 7, 9,11, 13 sklypai, kurie yra pusiasalio pilies buv. fosoje. Namo Karaimų gatvėje Nr. 2 sklypo dalis, įeinanti į buv. Pociejų (Oginskių) rūmų teritoriją, namu Bernardinu gatvėje pietinė sklypų dalis, įeinanti į Skaisčiausiosios Dievo Motinos Gimimo cerkvės ir vienuolyno teritoriją.

Dūdakalnio teritorija ir valdos, esančios buv. Rotušės zonoje, kaip labai vertingos architektūriniu požiūriu, taip pat neturėtų būti privačios (namų Vytauto g. Nr. 1, Nr. 3, Nr. 5, Nr.7 sklypai). Pagal istorinę medžiagą kvartalo tarp Trakų ir Vytauto gatvių nuo buv. Trakų ir Vytauto gatvių sankryžos į pietus iki Kudirkos gatvės žemė priklausė miestui. Siūlytume išlaikyti ir dabar („Bernorincenaja zembia“ - išrašas iš namo, stovėjusio Trakų gatvėje buv. Nr. 10, inventor. bylos, pirkimo - pardavimo aktą).

Priede Nr. l pateiktas trumpas kiekvieno sklypo ribų pasiūlymų aprašymas.

Paruošė projekto vyr. architektė     Giedrė Filipavičienė

TRUMPAS SKLYPŲ RIBŲ APRAŠYMAS

Priedas Nr. 1.1.
lr1_orig.png

Priedas Nr. 1.2. 

lr2_orig.png
Priedas Nr. 1.3.
lr3_orig.png

Priedas Nr. 1.4. 

lr4_orig.png

Priedas Nr. 1.5.
lr5_orig.png

Priedas Nr. 1.6. 

lr6_orig.png

Priedas Nr. 1.7.
lr7_orig.png

Priedas Nr. 1.8. 

lr8_orig.png

Priedas Nr. 1.9.
lr9_orig.png

Priedas Nr. 1.10. 

lr10_orig.png

Priedas Nr. 1.11.
lr11_orig.png
Priedas Nr. 1.12.
lr12_orig.png

Priedas Nr. 1.13. 

lr13_orig.png

Priedas Nr. 1.14. 

lr14_orig.png

Priedas Nr. 1.15.
lr15_orig.png

Priedas Nr. 1.16. 

lr16_orig.png

Priedas Nr. 1.17.
lr17.png

Priedas Nr. 1.18. 

lr18_orig.png

Priedas Nr. 1.19.
lr19_orig.png
Aprašymą paruošė autorinis kolektyvas:
B. Biekšienė
V. Dabašinskaitė
A. Steponavičius
G. Filipavičienė

Pastaba:
Sklypo susiformavimo laikas (p. 3) nustatytas pagal šiuo metu turimus tikslius istorinius duomenis. Kai kuriais atvejais yra žinoma, kad sklypo užstatymas yra ankstyvesnis, o kai kuriais – vėlyvesnis, tačiau šiame darbe nagrinėjama tik sklypo raida, neanalizuojant pastatų.

Priedas Nr. 2.

TRAKŲ SENAMIESČIO KULTŪRINIO SLUOKSNIO INTENSYVUMO ZONAVIMAS

Režimas pagal archeologinį senamiesčio zonavimą

I zona - intensyvus kultūrinis sluoksnis leidžiami tik archeologijos tyrimai nauja statyba negalima

II zona - intensyvus kultūrinis sluoksnis statybos darbai leidžiami tik atlikus archeologinius tyrimus

III zona - neintensyvus kultūrinis sluoksnis statybos darbai leidžiami atliekant archeologinę priežiūrą

Paruošė
Trakų istorijos muziejaus archeologė B. Lisauskaitė
Archeologas S. Senulis

 

Atnaujinimo data: 2025-04-18