Dažniausiai užduodami klausimai

Sodybų pastatų formos, dydžiai, statybinės medžiagos ir kt. yra reglamentuotos valstybinių parkų apsaugos reglamentuose. Taigi, net statant pastatą be projekto, privaloma paisyti teisės aktų reikalavimų dėl jų statybos. Jeigu klausime išvardyti statiniai yra sodybos priklausiniai, tokiu atveju be statinio projekto galima statyti I grupės nesudėtingus statinius (t. y., jei statiniai yra ne didesni nei 50 m² bendrojo ploto), išskyrus jų statybą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Pirties statyba yra reglamentuota Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

Lieptų statybą valstybiniuose parkuose reglamentuoja valstybinių parkų apsaugos reglamentai. Vandens telkiniuose prie esamų sodybų leidžiama įrengti vieną medinį lieptą iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne didesnį kaip 30 kvadratinių metrų ploto. Jei viršvandenės augalijos juosta yra platesnė nei 15 m,
leidžiama statyti ilgesnius lieptus, bet išsikišančius ne daugiau kaip 2 m už viršvandeninės augalijos juostos, iki 2 m pločio. Urbanizuojamose (užstatomose) rekreacinėse ir gyvenamosiose zonose liepto matmenys gali būti ir didesni, jie nustatomi statinio projekto sprendiniuose. Jei lieptas yra II grupės nesudėtingas statinys, tokiu atveju turi būti parengtas supaprastintas statinio projektas, kuriam turėtų pritarti saugomos teritorijos direkcija ir rajono savivaldybės architektas. Statant lieptus urbanizuotose rekreacinėse teritorijose, kuriose galima ir neypatingų statinių statyba, rengiamas neypatingo statinio projektas. Visais atvejais būtina gauti vandens telkinio savininko (valdytojo) sutikimą.

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnyje įtvirtinta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose, o kitose gamtinio ar kompleksinio draustinio teritorijose – viename žemės sklype įrengti vieną ar kelis dirbtinius vandens telkinius, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro, išskyrus atvejus, kai jie susiję su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu ir šiems darbams vykdyti yra gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos saugomos teritorijos institucijos pritarimas.
Reikalavimai dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio įrengimui pateikiami 2012 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakyme Nr. D1-590/3D-583 „Dėl Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (nuoroda https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.3B0DA7AD8161/asr)
Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias „Natura 2000“ teritorijas, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta turi būti suderinta su valstybinio parko, biosferos rezervato, valstybinio rezervato direkcija. Kai dirbtinį vandens telkinį planuojama įrengti valstybiniame draustinyje, biosferos poligone ir „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta derinama su Aplinkos apsaugos agentūra.

Saugomose teritorijose draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus) išskyrus atvejus, kai tokie objektai
laikomi ir naudojami:
a) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;
b) mokslo ir studijų institucijoms atliekant mokslinius tyrimus;
c) turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;
d) kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;
e) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žvejybą;

f) nepertraukiamai, bet ne ilgiau kaip 30 darbo dienų, rangos būdu nuo spalio 1 d. iki kovo 15 d. vykdant pagrindinius miško kirtimus ir turint leidimą kirsti mišką;

Tačiau pažymėtina tai, kad teisės aktai nedraudžia esamose sodybose kilnojamuosius objektus pertvarkyti į statinius (sodybos priklausinius). Jeigu sodybos (namų valdos) pastatais užstatytas žemės plotas neviršija teisės aktuose leidžiamo maksimalaus užstatymo ploto, vagonėlį galima pertvarkyti į sodybos priklausinį (nesudėtingą statinį).

Jeigu saugomoje teritorijoje pastebėjote galimai neleistiną veiklą gamtoje, aplinkosauginį pažeidimą, visuomet visą parą galima teikti pranešimą Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui telefonu 0 5 273 2995.

Tvorų statybą valstybiniuose parkuose reglamentuoja valstybinių parkų apsaugos reglamentai. Sodybas leidžiama aptverti ne aukštesnėmis kaip 1,5 m aukščio perregimomis ažūrinėmis tvoromis (medinių virbų, tašelių, karčių, vytelių, išskyrus horizontalias lentas) be cokolių. Tokia tvora, tikėtina, bus I grupės nesudėtingas statinys. Tokiems statiniams projekto ar statybos leidimo nereikia, išskyrus atvejus, kai tvora tveriama Kuršių nerijoje arba kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.

Keturračiais ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis leidžiama važiuoti tik keliais! Griežtai draudžiama važiuoti kvartalinėmis linijomis, proskynomis, elektros linijų trasomis, raistais, priešgaisrinėmis juostomis, miško paklote ar pažintiniais, pėstiesiems skirtais takais!
Atkreipiame dėmesį, kad rezervatų teritorijoje draudžiamas lankymasis visus metus (net ir keliais, kurie eina per rezervato teritoriją). Telmologiniuose draustiniuose draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.
Važinėjimas bekele gali padaryti ilgalaikę žalą miško ekosistemoms – pažeisti dirvožemį, sunaikinti augaliją, trikdyti laukinius gyvūnus.
Įmonės ar asmenys, nuomojantys keturračius, organizuoti važinėjimus miške gali tik gavę miško valdytojo leidimą raštu. Savo klientus jie privalo informuoti apie lankymosi miške taisykles. Įmonei ar asmeniui, nuomojančiam keturračius, taikoma atsakomybė tuo atveju, kada nėra gautas miško valdytojo leidimas.
Klientui atsakomybė taikoma tuo atveju, kada jis važinėdamas miške keturračiu pažeidžia lankymosi miške taisykles.
Lankymosi miške taisyklių nesilaikymas laikomas administraciniu nusižengimu, už kurį taikomos baudos ir kitos atsakomybės. Kiekvienas miško lankytojas gali prisidėti prie gamtos išsaugojimo – pasirinkdamas atsakingą elgesį ir skatindamas tai daryti kitus.
Taip pat svarbu, kad ir parko lankytojai neliktų abejingi pastebėję ne keliais važinėjančius keturračius ar kitas motorines transporto priemones. Pamačius pažeidėją, reikėtų stengtis jį nufotografuoti ar nufilmuoti, įsidėmėti kuo daugiau detalių, tokių kaip valstybiniai transporto priemonės numeriai, spalva ir pan. bei
nedelsiant skambinti 112.

Informaciją apie saugomas teritorijas galima rasti Saugomų teritorijų valstybės kadastro žemėlapyje: https://stvk.lt/map. Bet kuris asmuo gali peržiūrėti viešai teikiamus kadastro duomenis ir statistinę informaciją.
Prisijungus per el. valdžios vartus galima gauti išrašą, ar sklypas patenka į saugomą teritoriją (tam reikės sklypo unikalaus numerio), o pateikus prašymą – gauti pranešimus apie konkrečių teritorijų duomenų pasikeitimus ar erdvinius duomenis.
Saugomų teritorijų valstybės kadastre (nuoroda https://stvk.lt/map) registruojami duomenys apie Lietuvos nacionalinius ir regioninius parkus, draustinius ir rezervatus, gamtos paveldo objektus, pajūrio juostas, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijas, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų funkcinio prioriteto zonas, buferinės apsaugos zonas, taip pat Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas.

Remiantis teisės aktais, pastato išvaizdos keitimu laikoma:
- balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; esamų angų nuo 0,2 m² ir didesnio ploto pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą); fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą); didesnės kaip 0,01 m3 tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas (statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“);
- fasado apdailos keitimas, balkonų, lodžijų įstiklinimas, langų, durų pakeitimas, įvairios įrangos (pavyzdžiui, saulės kolektorių ar saulės šviesos elektrinių modulių), inžinerinių sistemų tvirtinimas ant pastato fasado, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant pastato priskirtini statinio paprastojo remonto darbams (statybos techninis reglamentas STR 1.01.0:2002 „Statinio statybos rūšys“).