Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projektui skirtas 5.000.000 Eur finansavimas.
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pradėjo įgyvendinti projektą „Užutrakio dvaro sodybos kompleksinis pritaikymas šiuolaikinės visuomenės kultūros poreikiams“. Per trejus metus planuojama restauruoti ir kultūrinei veiklai pritaikyti tris dvaro sodybos pastatus, atkurti rūmų interjerus, plėtoti teritorijos infrastruktūrą bei pasiruošti naujų kultūrinių, edukacinių ir pramoginių paslaugų teikimui.
Užutrakio dvaro sodyboje, užimančioje 80 ha teritoriją, iš 12 istorinių pastatų šiuo metu restauruoti ar atkurti tik 4: rūmai, virtuvė, vežiminė ir svirnas. Įgyvendinant projektą bus restauruoti dar trys pastatai: karvidė ir spirito varykla ūkinėje dvaro dalyje bei peizažinio parko gale esantis keltininko namelis.
Erdvus stačiakampio plano karvidžių pastatas yra vienas pirmųjų, kurį šiandien įvažiuodami į Užutrakio dvaro sodybą išvysta lankytojai. Ilgai stovėjęs apnykęs sovietiniu laikotarpiu smarkiai deformuotas pastatas dar pernai pradėjo keistis. Nugriauti jį darkę sovietinio laikotarpio priestatai ir pertvaros, o restauracijos metu bus atkurtas autentiškas pastato tūris, stogas, fasadų vaizdas. Pastato viduje bus įrengta didelė erdvi iki 700 žmonių talpinanti „Europos salė“, kurioje galės vykti įvairaus pobūdžio kultūriniai, edukaciniai, reprezentaciniai renginiai. Salės interjeras bus dekoruotas antikinių skulptūrų kopijomis. Kai nevyks renginiai, „Europos salėje“ veiks atvira klasikinės skulptūros galerija.
Tarp karvidės ir svirno, ant kalvelės stovi puošnus spirito varyklos pastatas, kurio fasade išlikęs įrašas „1896“ – sodybos įkūrimo metai. Restauruojant spirito varyklą bus sutvarkyti fasadai, atkurtas stogas, nugriautas vėlesnio laikotarpio priestatas bei atkurta pastato planinė struktūra. Čia įsikurs Trakų istorinio nacionalinio parko lankytojų centras su ekspozicija, mokymų aula, biblioteka ir archyvu. Įspūdinguose skliautuotose rūsiuose įrengta ekspozicija pristatys Užutrakio parko autorių - kraštovaizdžio architektą, botaniką E.F. Andre, ir jo kūrybą Lietuvoje bei pasaulyje. Likusi dalis ekspozicijos bus skirta Trakų bei jų apylinkių kraštovaizdžiui ir istorijai. Mokymų auloje vyks istorinių parkų tvarkymo ir priežiūros mokymai, kiti švietėjiški renginiai.
Pačiame Užutrakio pusiasalio gale, kur susilieja Galvės ir Skaisčio ežerai, yra keltininko namelis. Jame grafų Tiškevičių laikais gyveno keltininkas, kuris sodybos šeimininkus ir jų svečius perkeldavo per ežerą. Šiandien mums įprastas sausumos kelias į Užutrakį buvo naudojamas tik ūkinėms reikmėms ir vadinamas bulvių keliu. Išskirtinė keltininko namelio vieta sudaro puikias galimybes čia organizuoti gamtines edukacijas. Projekto metu restauravus keltininko namelį, bus atkurtas autentiškas jo vaizdas, sutvarkyta aplinka. Šis pastatas drauge su 2015 m. atkurta peizažinio parko rotonda sudarys vientisą kompleksą ypatingiems renginiams bei edukacijoms organizuoti.
Projekto metu taip pat bus atkurti Užutrakio dvaro sodybos rūmų interjerai. Pirmojo aukšto reprezentacinės salės bus apstatytos Liudviko XVI stiliaus baldų kopijomis ir dekoruotos interjero dizaino elementais, meno kūriniais, kurie ne tik atkurs XIX a. – XX a. pr. Užutrakio rūmų menių vaizdą, bet galės būti naudojami ir renginių, edukacijų metu. Antrajame rūmų aukšte bus sukurtas trijų salių kompleksas kamerinio pobūdžio konferencijoms, seminarams, pasitarimams.
Siekiant pritraukti lankytojus jiems neįprastu laiku, rūmų parteriuose ir terasoje bus įrengtas „Šviesos teatras“. Šviesos ir video projekcijos įvairiausiomis tematikomis tamsiuoju paros metu bus rodomos ant rūmų fasadų, medžių lajų, žiemą – ant Galvės ežero ledo. Tokiu būdu lankytojams įvairiomis progomis bus pristatomos aktualios istorijos, kultūros, gamtos ir kitos temos.
Atsižvelgiant į vis didėjantį Užutrakio mylėtojų ratą bei projekto metu planuojamas įdiegti naujas paslaugas, siekį nestandartiniais būdais įtraukti lankytojus į dvaro sodybos gyvenimą, bus plėtojama Užutrakio dvaro sodybos infrastruktūra. Šiuo metu lankytojų patogumui jau įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, pagrindinis privažiavimo kelių ir pasivaikščiojimo takų tinklas. Siekiant užtikrinti lankytojų patogumą ir saugumą, bus įrengti reprezentaciniai įvažiavimo į sodybą vartai bei lankytojų automatinio praleidimo terminalas. Šios priemonės padės vykdyti lankytojų apskaitą ir užtikrins jų saugumą apsilankymų metu.
Atsižvelgiant į didėjančius ir įvairėjančius lankytojų srautus bei unikalią Užutrakio geografinę padėtį, projekto metu suplanuota Galvės ežere įrengti prieplauką. Šiuo metu dvaro sodybą galima pasiekti tik sausumos keliu, o prieplaukos įrengimas padės suformuoti alternatyvų kelią tarp Trakų senamiesčio ir Užutrakio. Lankytojai galės greičiau ir įdomiau pasiekti dvaro sodybą, o pati kelionė į ją taps gamtine bei istorine ekskursija. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija tikisi, kad pasiekus suplanuotus projekto rezultatus bus labiau aktualizuotas gausus ir turtingas Lietuvos dvarų paveldas, o Užutrakio dvaro sodyba taps daugelio piliečių ir šalies svečių mėgstama laisvalaikio praleidimo vieta.
Dalinamės straipsniu, kurį parengė dienraščio "Vakaro žinios" žurnalistas Vidmantas Maicevičius
Atgimstantis Užutrakis stebina savo grožiu
Tie, kas lankėsi prie pat Trakų, tarp Galvės ir Skaisčio ežerų esančiame Užutrakio dvare prieš keletą metų, apsilankę šiomis dienomis liktų maloniai nustebinti. Antrąjį šimtmetį gyvuojantis dvaras ir jo įspūdingas parkas kasmet vis labiau gražėja. Ir tai, pasak Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaro Abaravičiaus, dar ne pabaiga.
-Per paskutinius keletą metų parkas smarkiai išgražėjo. Kaip pavyko tai pasiekti?
– Jeigu tiksliau, Užutrakio atkūrimo ir atgaivinimo darbai vyksta nuo pat 2004 m. Per šį laikotarpį buvo realizuoti penki projektai. Kiekvienas jų įnešdavo vienokių ar kitokių projektų – tai senus statinius nugriauname, tai teritorijas sutvarkome, tai dvaro pastatams grąžiname originalią išvaizdą.
Mūsų tikslas – ne tik išsaugoti parką visuomenei, bet ir paversti jį tiek turistų, tiek vietos gyventojų pramogų, laisvalaikio ir poilsio zona. Aišku, kadangi čia yra nacionalinio parko teritorija, tam tikri ribojimai galios, bet labai tikimės, kad žmonės čia atvyks paiškylauti, pasivaikščioti ar tiesiog pabūti ir pasigrožėti atgimstančiu išskirtiniu Užutrakio parku. Tai - vienas iš realizuojamų projektų tikslų.
– Bet norint visiškai atkurti architekto Eduardo Fransua Andre kūrinį, reikia nemažaipajėgumų.
– Atkurti reikėtų visus šio garsaus architekto kūrinius. Tiksliau, Palangos parkas visą laiką buvo prižiūrimas, Trakų Vokės parkas irgi pamažėl tvarkomas, o blogiausia padėtis yra Lentvaryje. Jeigu sutvarkius visus juos pavyktų apjungti į vieną kultūrinį - istorinį vienetą, išvis galėtume svečiams pasiūlyti tokią pažintinę programą, kokios pasaulyje turbūt nėra. taip Lietuva gautų dar vieną turistų traukos objektą. Galbūt kada nors taip ir bus padaryta, o kol kas sprendžiame aktualiausias bei labiausiai kliūnančias Užutrakio problemas.
- Kiek teko matyti, darbai, nepaisant įvairių trukdžių, nesustojo. Kaip Jums tai pavyko?
– Šiemet baigiasi 2018 startavęs bendras su baltarusiais projektas „Europos kultūrinio kraštovaizdžio aktualizavimas ir restauravimas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje" projekto biudžetas 499 343,57 Eur. Ši, pagal 2014-2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programą finansuojama priemonė leido nuveikti labai daug puoselėjant ir gražinant Užutrakio parką. Buvo nugriauta sovietinių laikų katilinė, baigti Užutrakio dvare esančio tvenkinio restauravimo darbai, sutvarkytas maždaug 6 ha Užutrakio istorinis sodas, kurį nuo šiol puoš ir simbolinė, netoli atidengtos ir aptvarkytos koplyčios griuvėsių esanti, urna, įkurtas savanorystės centras Užutrakyje, sutvarkytos patalpos ir nupirkti baldai.
Įkūrus savanorių centrą rugsėjį jame apsigyveno pirmos šešios, prie parko puoselėjimo aktyviai prisidedančios, savanorės. Dar šešios savanorės kasdien atvyksta iš Vilniaus. Kadangi susidomėjimas yra, planuojame, jog savanorių centras veiks ištisus metus ir čia nuolat galės gyventi tvarkyti parką ir kartu naujų žinių apie istorinių želdynų tvarkymo meną įgyti norintys savanoriai. Galų gale juk tam centras ir buvo kurtas.
Taip pat turėjo būti suorganizuota ir bendra lietuvių ir baltarusių savanorių stovykla, tačiau šiuos planus gerokai pakoregavo tiek koronaviruso pandemija.
– O kaip iki šių įvykių sekėsi bendradarbiauti su kaimynais?
– Puikiai. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai ir M. K. Oginskio muziejui-sodybai Zaliesėje bendromis jėgomis pradėjus įgyvendinti minėtą projektą, netrukome pastebėti, kad teisingai buvo pasirinkta ir kryptis, ir partneriai.
Atkuriant minėtus objektus projekto partneriai abiejose šalyse dalinosi patirtimi, kvietė į parkus visuomenę, organizavo kultūrinius renginius, menininkų plenerus, ekskursijos vyksta ir šiuo metu.
Kadangi bendros stovyklos gyvai surengti nepavyko, ji vyksta virtualiai - tiek pas mus, tiek Baltarusijoje dirba savanoriai, kurie nuveiktus darbus aptaria bei planais dalinasi nuotoliniu
būdu.
Projekto partneriai Zaliesėje sutvarkė K. Oginskio dvaro parką, atstatė istorinę pavėsinę, suorganizavo konferenciją apie istorinius parkus. Praėjusiais metais Zaliesėje vyko dailininkų pleneras, po to buvo suorganizuota bendra paroda, išleistas bendras katalogas, parengtas bendras maršrutas nuo Užutrakio iki Zalieses.
Vienas iš pagrindinių projekto tikslų – skatinti bendravimą tarp kaimyninių valstybių. Visi yra buvę Turkijoje ar Graikijoje, tačiau dažnai nežino kokių gražių vietų yra Lietuvoje, nekalbant jau apie kaimynines šalis. Todėl mes, kartu su baltarusiais, bandome tokiu budų paskatinti žmones keliauti ir pažinti gretimuose regionuose esančias istorijos, kultūros bei gamtos
vertybes.
Trys netoli vienas kito įkurti E.F.Andre parkai – Užutrakis, Lentvaris ir Trakų Vokė – yra Lietuvos Luvras, apie kurį buvome pamiršę. Be to, šie parkai - paskutinė didžiulė investicija į Lietuvos parkų kultūrą. Išsaugojus visuomenei ir sutvarkius šiuos objektus galėsime ne tik patys džiaugtis, bet ir kviesti į svečius kaimynus. Tikrai turime ką parodyti, tad, kol laukiame sienų atidarymo, turime puikią progą „išsikuopti" pas save. Ir ta linkme planuojame judėti toliau, laikydamiesi dabartinio projekto nubrėžtų gairių.
Dėkui už pokalbį ir sėkmės darbuose.
Projektas finansuojamas pagal 2014-2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos,
Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programą.
Šį straipsnį iš dalies finansavo Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako tik Trakų istorinio
nacionalinio parko direkcija ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad straipsnis
atspindi Europos Sąjungos poziciją.