TINP direkcijos vidaus kontrolės politika
PATVIRTINTA
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos
direktoriaus 2021 m.
balandžio 20 d.
įsakymu Nr. V-8
TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO DIREKCIJOS
VIDAUS KONTROLĖS POLITIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos vidaus kontrolės politik a (toliau – Politika) – Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos (toliau – TINP direkcija) veiklos sričių vidaus kontrolės tvarkos aprašų, taisyklių ir kitų dokumentų, skirtų vidaus kontrolei TINP direkcijoje sukurti ir įgyvendinti, visuma.
2. Politika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1K -195 „Dėl vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje“ patvirtintu Vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarkos aprašu, atsižvelgiant į TINP direkcijos veiklos pobūdį bei ypatumus, veiklos riziką, organizacinę struktūrą, personalo išteklius, apskaitos ir informacinę sistemą, turto apsaugos sistemą, kitus veiklos kontrolės poreikio vertinimus.
3. Politika reglamentuoja tik pagrindines nuostatas dėl vidaus kontrolės, o aktualūs vidaus kontrolės procesai, kompetencijos, atsakingi asmenys, vidaus kontrolės procedūros detalizuojami atskiruose TINP direkcijos vidaus teisės aktuose.
4. Pagrindinių TINP direkcijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų sąrašas išdėstytas Politikos priede Nr. 1.
II SKYRIUS
VIDAUS KONTROLĖ
5. Vidaus kontrolė – TINP direkcijos rizikos valdymui sukurta kontrolės sistema, padedanti užtikrinti, kad TINP direkcija:
5.1. laikytųsi teisės aktų, reglamentuojančiųTINP direkcijos veiklą, reikalavimų;
5.2. saugotų turtą nuo sukčiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ar kitų neteisėtų veikų;
5.3. vykdytų veiklą laikydamasi patikimo finansų valdymo principo, grindžiamo:
5.3.1. ekonomiškumu, kuris suprantamas kaip minimalus išteklių panaudojimas užtikrinant vykdomos veiklos kokybę;
5.3.2. efektyvumu, kuris suprantamas kaip geriausias naudojamų išteklių ir vykdomos veiklos (kiekio, kokybės ir laiko požiūriu) santykis;
5.3.3. rezultatyvumu, kuris suprantamas kaip nustatytų veiklos tikslų ir planuotų rezultatų pasiekimo lygis;
5.4. teiktų patikimą, aktualią, išsamią ir teisingą informaciją apie savo finansinę ir kitą veiklą.
6. TINP direkcijos rizika – tikimybė, kad dėl TINP direkcijos rizikos veiksnių TINP direkcijos veiklos tikslai nebus įgyvendinti arba bus įgyvendinti netinkamai ir dėl to TINP direkcija gali patirti nuostolių.
7. TINP direkcijos rizikos valdymas – TINP direkcijos rizikos veiksnių nustatymas, analizė ir priemonių, kurios sumažintų arba pašalintų neigiamą poveikį TINP direkcijos veiklai, parinkimas.
III SKYRIUS
VIDAUS KONTROLĖS PRINCIPAI
8. Vidaus kontrolė TINP direkcijoje įgyvendinama laikantis šių principų:
8.1. tinkamumo – vidaus kontrolė pirmiausia turi būti įgyvendinama tose TINP direkcijos veiklos srityse, kuriose susiduriama su didžiausia rizika;
8.2. efektyvumo – vidaus kontrolės įgyvendinimo sąnaudos neturi viršyti dėl atliekamos vidaus kontrolės gaunamos naudos;
8.3. rezultatyvumo – turi būti pasiekti vidaus kontrolės tikslai;
8.4. optimalumo – vidaus kontrolė turi būti proporcinga rizikai ir neperteklinė;
8.5. dinamiškumo – vidaus kontrolė turi būti nuolat tobulinama, atsižvelgiant į pasikeitusias TINP direkcijos veiklos sąlygas;
8.6. nenutrūkstamo funkcionavimo – vidaus kontrolė turi būti įgyvendinama nuolat.
IV SKYRIUS
VIDAUS KONTROLĖS ELEMENTAI
9. Vidaus kontrolė TINP direkcijoje įgyvendinama apimant šiuos vidaus kontrolės elementus:
9.1. kontrolės aplinką;
9.2. rizikos vertinimą;
9.3. kontrolės veiklą;
9.4. informavimą ir komunikaciją;
9.5. stebėseną.
V SKYRIUS
KONTROLĖS APLINKA
10. Kontrolės aplinka – tai aplinka, kurioje vykdoma TINP direkcijos veikla ir darbuotojai įgyvendina savo pareigas, nurodytas pareigybių aprašymuose, ir kurioje funkcionuoja vidaus kontrolės sistema.
11. Kontrolės aplinka turi skatinti kiekvieną darbuotoją laikytis nustatytų taisyklių, pabrėžiant vidaus kontrolės svarbą bei kiekvieno darbuotojo svarbą ir vietą vidaus kontrolės procese.
12. Kontrolės aplinką apibūdina šie principai:
12.1. profesinio elgesio principai ir taisyklės – TINP direkcijos direktorius ir darbuotojai laikosi profesinio elgesio principų ir taisyklių, vengia viešųjų ir privačių interesų konflikto, TINP direkcijos direktorius formuoja teigiamą darbuotojų požiūrį į vidaus kontrolę.
12.2. kompetencija – TINP direkcijos siekis, kad darbuotojai turėtų tinkamą kvalifikaciją, pakankamai patirties ir reikiamų įgūdžių savo funkcijoms atlikti, pareigoms įgyvendinti ir atsakomybei už vidaus kontrolę suprasti.
12.3. valdymo filosofija ir vadovavimo stilius – TINP direkcijos direktorius palaiko vidaus kontrolę, nustato politiką, procedūras ir formuoja praktiką, skatinančią ir motyvuojančią darbuotojus siekti geriausių veiklos rezultatų, prižiūri, kaip įgyvendinama vidaus kontrolė.
12.4. organizacinė struktūra – TINP direkcijos patvirtinta organizacinė struktūra, kurioje nustatomas pavaldumas ir atskaitingumas, pareigos vykdant TINP direkcijos veiklą ir įgyvendinant vidaus kontrolę. Organizacinė struktūra detalizuojama TINP direkcijos nuostatuose, TINP direkcijos pareigybių sąraše, pareigybių aprašymuose ir kituose dokumentuose.
12.5. personalo valdymo politika ir praktika – TINP direkcijoje formuojama tokia personalo politika, kuri skatintų pritraukti, ugdyti ir išlaikyti kompetentingus darbuotojus, taikomos tinkamos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti.
VI SKYRIUS
RIZIKOS VERTINIMAS
13. Rizikos vertinimas – neigiamos įtakos TINP direkcijos veiklai galinčių turėti aplinkybių nustatymas ir analizė.
14. Rizikos vertinimą apibūdina šie principai:
14.1. rizikos veiksnių nustatymas – nustatomi galimi rizikos veiksniai (įskaitant korupcijos riziką), turintys įtakos TINP direkcijos tikslų siekimui. Taip pat nustatomi ir įvertinami pokyčiai, galintys reikšmingai paveikti vidaus kontrolę TINP direkcijoje (išorės aplinkos (teisinio reguliavimo, ekonominių, fizinių veiksnių) pokyčių vertinimas, organizacinės struktūros ir kitų pokyčių vertinimas). TINP direkcijos strateginio planavimo dokumentuose aiškiai iškelti veiklos tikslai padeda tinkamai nustatyti ir įvertinti su jais susijusius rizikos veiksnius. Rizikai nustatyti sudaromas rizikos veiksnių sąrašas;
14.2. rizikos veiksnių analizė – įvertinamas nustatytų rizikos veiksnių reikšmingumas ir jų pasireiškimo tikimybė bei poveikis veiklai. Atliekant rizikos veiksnių analizę rizikos veiksniai sugrupuojami pagal jų svarbą TINP direkcijos veiklai;
14.3. toleruojamos rizikos nustatymas – nustatoma toleruojama rizika, kurios valdyti nėra poreikio ar galimybės (gali būti toleruojama nereikšminga rizika, kurios pasireiškimo tikimybė maža, o priemonių rizikai mažinti sąnaudos yra didelės);
14.4. reagavimo į riziką numatymas – priimami sprendimai dėl reagavimo į reikšmingą riziką, kurios pasireiškimo tikimybė didelė (numatomos priemonės rizikai mažinti iki toleruojamos rizikos). Galimi reagavimo į riziką būdai:
14.4.1. rizikos mažinimas – veiksmai, kuriais siekiama sumažinti rizikos pasireiškimo tikimybę ir (ar) poveikį veiklai iki toleruojamos rizikos. Rizika mažinama nustatant papildomas kontrolės priemones (tobulinant veiklos sričių procesus). Prireikus parengiamas rizikos valdymo planas, numatant jame rizikos mažinimo priemones, jų įgyvendinimo terminus ir atsakingus už priemonių įgyvendinimą darbuotojus;
14.4.2. rizikos perdavimas – rizikos perdavimas trečiosioms šalims (pavyzdžiui, draudžiant ar perkant tam tikras paslaugas);
14.4.3. rizikos toleravimas – rizikos prisiėmimas, kai rizikos pasireiškimo tikimybė ir poveikis veiklai neviršija nustatytos toleruojamos rizikos ir nesiimama jokių veiksmų rizikai mažinti;
14.4.4. rizikos vengimas – TINP direkcijos veiklos (ar jos dalies) nutraukimas, kai rizikos valdymo priemonėmis neįmanoma sumažinti veiklos rizikos iki toleruojamos rizikos.
15. Atsižvelgiant į nuolat kintančias TINP direkcijos ekonomines, reguliavimo ir veiklos sąlygas, rizikos vertinimas turi būti atliekamas nuolat ir (arba) periodiškai.
16. TINP direkcijos vadovaujamas pareigas einantys darbuotojai yra atsakingi už rizikos valdymo procesą savo vadovaujamuose skyriuose ir privalo imtis priemonių rizikai sumažinti nustatant papildomas kontrolės priemones (tobulinant veiklos sričių procesus).
VII SKYRIUS
KONTROLĖS VEIKLA
17. Kontrolės veikla – tai TINP direkcijos veikla, kuria siekiama sumažinti neigiamą rizikos veiksnių poveikį TINP direkcijai ir kuri apima įgaliojimų, leidimų suteikimą, funkcijų atskyrimą, prieigos prie turto ir dokumentų kontrolę, veiklos ir rezultatų peržiūrą, veiklos priežiūrą ir kitų TINP direkcijos direktoriaus nustatytų reikalavimų laikymąsi.
18. Kontrolės veiklą apibūdina šie principai:
18.1. kontrolės priemonių parinkimas ir tobulinimas – parenkamos ir tobulinamos riziką iki toleruojamos rizikos mažinančios kontrolės priemonės:
18.1.1. įgaliojimų, leidimų suteikimas – užtikrinama, kad būtų atliekamos tik TINP direkcijos direktoriaus nustatytos procedūros;
18.1.2. prieigos kontrolė – užtikrinama, kad turtu ir dokumentais naudosis įgalioti (paskirti) asmenys ir kad turtas ir dokumentai bus apsaugoti nuo neteisėtų veikų;
18.1.3. funkcijų atskyrimas – TINP direkcijos uždaviniai ir funkcijos priskiriami atitink amoms darbuotojų pareigybėms, kad darbuotojui (ams) nebūtų pavesta kontroliuoti visų funkcijų, siekiant sumažinti klaidų, apgaulių ir kitų neteisėtų veikų riziką. Darbuotojų pareigos ir atsakomybė nustatoma darbuotojų pareigybių aprašymuose;
18.1.4. veiklos ir rezultatų peržiūra – periodiškai peržiūrimos veiklos sritys, procesai ir rezultatai, siekiant užtikrinti jų atitiktį TINP direkcijos tikslams ir reikalavimams, vertinama veikla teisėtumo, ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu, palyginami ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatai su planuotais ir (arba) praėjusio ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatais;
18.1.5. veiklos priežiūra – prižiūrima TINP direkcijos veikla (užduočių skyrimas, peržiūra ir tvirtinimas), kad kiekvienam darbuotojui būtų aiškiai nustatytos jo pareigos ir atsakomybė, sistemingai prižiūrimas kiekvieno darbuotojo darbas, prireikus periodiškai už jį atsiskaitoma. TINP direkcijos darbuotojams kiekvieniems kalendoriniams metams nustatomos metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai, atliekami kasmetiniai darbuotojų veikos vertinimai, vadovaujantis TINP direkcijos direktoriaus 2019-12-13 įsakymu Nr. V-28 patvirtintu darbuotojų veiklos vertinimo aprašu ir finansų kontrolės (išankstinė, einamoji ir paskesnė) – procesu, kurio metu užtikrinama, kad TINP direkcijos turto valdymas, naudojimas, apsauga ir disponavimas juo, sutartiniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims atitiktų teisėtumo bei patikimo finansų valdymo, grindžiamo ekonomiškumu, efektyvumu ir rezultatyvumu, principus. Finansų kontrolė TINP direkcijoje atliekama vadovaujantis TINP direkcijos direktoriaus patvirtintomis TINP direkcijos vidaus finansų kontrolės taisyklėmis;
18.1.6. technologijų naudojimas – parenkama ir tobulinama technologijų veikla. TINP direkcijoje įdiegtos ir palaikomos patikimos informacinių technologijų sistemos, užtikrinama saugi ir nenutrūkstama šių sistemų, ypač susijusių su duomenų, informacijos kaupimu, apdorojimu, naudojimu ir saugojimu, veikla;
18.1.7. politikų ir procedūrų taikymas – kontrolės veikla įgyvendinama taikant atitinkamas TINP direkcijos politikas ir procedūras. Vidaus kontrolė reglamentuojama nustatant TINP direkcijos tikslus, organizacinę struktūrą, veiklos sritis ir vidaus kontrolės procedūras.
VIII SKYRIUS
INFORMAVIMAS IR KOMUNIKACIJA
19. Informavimas ir komunikacija – su vidaus kontrole susijusios aktualios, išsamios, patikimos ir teisingos informacijos gavimas ir teikimas laiku vidaus ir išorės informacijos vartotojams.
20. Informavimą ir komunikaciją apibūdina šie principai:
20.1. informacijos naudojimas – TINP direkcija gauna, rengia ir naudoja aktualią, išsamią, patikimą ir teisingą informaciją, atitinkančią jai nustatytus reikalavimus ir palaikančią vidaus kontrolės veikimą;
20.2. vidaus komunikacija – nenutrūkstamas informacijos perdavimas TINP direkcijoje, apimantis visas TINP direkcijos veiklos sritis ir organizacinę struktūrą. Tiek TINP direkcijos direktorius, tiek darbuotojai turi būti informuoti apie veiklos rezultatus, pokyčius, riziką ir vidaus kontrolės veikimą. Vidaus informacijos vartotojai turi tarpusavyje keistis informacija:
20.2.1. vidaus komunikacija TINP direkcijoje vyksta bendraujant gyvai, elektroniniu paštu, telefonu, esant poreikiui rengiami susirinkimai;
20.2.2. TINP direkcijoje tinkamai įgyvendinamas reguliarus TINP direkcijos darbuotojų informavimas ir konsultavimas;
20.3. išorės komunikacija – informacijos perdavimas išorės informacijos vartotojams ir informacijos gavimas iš jų naudojant TINP direkcijoje įdiegtas komunikacijos priemones:
20.3.1. TINP direkcijos vieši pranešimai skelbiami TINP direkcijos interneto svetainėje www.tinp.lrv.lt
IX SKYRIUS
STEBĖSENA
21. Stebėsena – nuolatinis ir (arba) periodinis stebėjimas ir vertinimas, kai analizuojama, ar vidaus kontrolė TINP direkcijoje įgyvendinama pagal Politiką ir ar ji atitinka pasikeitusias veiklos sąlygas.
22. Stebėseną apibūdina šie principai:
22.1. nuolatinė stebėsena ir (ar) periodiniai vertinimai – atliekama reguliari TINP direkcijos valdymo ir priežiūros veikla ir (ar) atskiri vertinimai, siekiant nustatyti, ar vidaus kontrolė TINP direkcijoje įgyvendinama pagal šią Politiką ir ar ji atitinka pasikeitusias veiklos sąlygas:
22.1.1. nuolatinė stebėsena – integruota į kasdienę TINP direkcijos veiklą ir atliekama darbuotojams vykdant reguliarią (atitinkamų TINP direkcijos veiklos sričių) valdymo ir priežiūros veiklą bei kitus veiksmus pagal pavestas funkcijas (atliekant savo pareigas);
22.1.2. periodiniai vertinimai – jų apimtį ir dažnumą lemia TINP direkcijos rizikos vertinimas ir nuolatinės stebėsenos rezultatai (nustačius tam tikrus veiklos trūkumus). Esant poreikiui periodinius vertinimus atlieka Kultūros ministerijos centralizuoto vidaus audito skyrius
22.2. trūkumų vertinimas ir pranešimas apie juos – apie vidaus kontrolės trūkumus TINP direkcijoje, nustatytus nuolatinės stebėsenos ir (ar) periodinių vertinimų metu, turi būti informuotas TINP direkcijos direktorius ir kiti sprendimus priimantys darbuotojai.
X SKYRIUS
VIDAUS KONTROLĖS DALYVIAI IR JŲ KOMPETENCIJA
23. TINP direkcijos vidaus kontrolės dalyviai: TINP direkcijos direktorius, TINP direkcijos vadovaujančias pareigas einantys darbuotojai: 23.1. TINP direkcijos direktorius, siekdamas strateginio planavimo dokumentuose TINP direkcijai nustatytų tikslų, užtikrina vidaus kontrolės sukūrimą TINP direkcijoje, jos įgyvendinimą ir tobulinimą;
23.2. TINP direkcijos darbuotojai, vykdantys reguliarią TINP direkcijos veiklos sričių valdymo ir priežiūros veiklą pagal pavestas funkcijas (atlikdami nuolatinę stebėseną), prižiūri vidaus kontrolės įgyvendinimą TINP direkcijoje ir jos atitiktį šiai Politikai bei teikia TINP direkcijos direktoriui ir kitiems sprendimus priimantiems darbuotojams informaciją apie vidaus kontrolės ir rizikos valdymą, Politikos įgyvendinimo trūkumus ir rizikos veiksnius. Vidaus kontrolės įgyvendinimo priežiūrą TINP direkcijoje atlieka TINP direkcijos direktoriaus įsakymu patvirtintas atsakingas darbuotojas.
24. Vidaus kontrolės dalyvių pareigos ir atsakomybė nustatytos TINP direkcijos darbuotojų pareigybių aprašymuose ir kituose TINP direkcijos vidiniuose teisės aktuose.
25. TINP direkcijos direktorius prižiūri vidaus kontrolės veikimą TINP direkcijoje ir prireikus siūlo Kultūros ministerijos centralizuotam vidaus audito skyriui atlikti auditą
XI SKYRIUS
VIDAUS KONTROLĖS ANALIZĖ IR VERTINIMAS
26. TINP direkcijos direktorius užtikrina, kad kiekvienais metais atsižvelgiant į vidaus kontrolės stebėsenos rezultatus būtų atliekama vidaus kontrolės analizė, apimanti visus vidaus kontrolės elementus, kurios metu būtų įvertinami TINP direkcijos veiklos trūkumai, pokyčiai, atitiktis nustatytiems reikalavimams (ar vidaus kontrolė įgyvendinama pagal Politiką ir ar ji atitinka pasikeitusias veiklos sąlygas), vidaus kontrolės įgyvendinimo priežiūrą atliekančių darbuotojų pateikta informacija, vidaus ir kitų auditų bei vertinimų rezultatai ir numatomos vidaus kontrolės tobulinimo priemonės.
27. Vidaus kontrolė vertinama:
27.1. labai gerai – jei visa rizika yra nustatyta ir valdoma, vidaus kontrolės trūkumų nerasta;
27.2. gerai – jei visa rizika yra nustatyta ir valdoma, bet yra vidaus kontrolės trūkumų, neturinčių neigiamos įtakos TINP direkcijos veiklos rezultatams;
27.3. patenkinamai – jei visa rizika yra nustatyta, tačiau dėl netinkamo rizikos valdymo yra vidaus kontrolės trūkumų, kurie gali turėti neigiamą įtaką TINP direkcijos veiklos rezultatams;
27.4. silpnai – jei ne visa rizika yra nustatyta, nevykdomas rizikos valdymas ir vidaus kontrolės trūkumai daro neigiamą įtaką TINP direkcijos veiklos rezultatams.
28. Už vidaus kontrolės TINP direkcijoje analizę ir vertinimą atsakingas TINP direkcijos direktorius ar jo paskirtas kitas darbuotojas. Vidaus kontrolės TINP direkcijoje analizė ir vertinimas už praėjusius metus atliekamas iki kiekvienų metų kovo 1 d.
29. Atlikus vidaus kontrolės analizę ir vertinimą, TINP direkcijos direktorius gali siūlyti Kultūros ministerijos centralizuotam vidaus audito skyriui atlikti tam tikrų TINP direkcijos veiklos sričių auditą.
30. Vidaus kontrolė nuolat tobulinama, atsižvelgiant į vidaus kontrolės analizės ir vertinimo rezultatus (pateiktas rekomendacijas ir pasiūlymus) bei pritaikoma prie pasikeitusių veiklos sąlygų.
XII SKYRIUS
INFORMACIJOS APIE VIDAUS KONTROLĖS ĮGYVENDINIMĄ TEIKIMAS
31. TINP direkcijos direktorius Kultūros ministerijos centralizuoto vidaus audito skyriaus prašymu ir jo nurodytu informacijos teikimo terminu teikia informaciją apie vidaus kontrolės TINP direkcijoje už praėjusius metus įgyvendinimą.
32. Teikiama ši informacija:
32.1. ar TINP direkcijoje nustatyta vidaus kontrolės politika ir ar ji veiksminga;
32.2. kaip TINP direkcijoje kuriama ir įgyvendinama vidaus kontrolė, atitinkanti vidaus kontrolės principus ir apimanti visus vidaus kontrolės elementus;
32.3. ar atliekama vidaus kontrolės analizė, apimanti visus vidaus kontrolės elementus, įvertinami TINP direkcijos trūkumai, pokyčiai, atitiktis nustatytiems reikalavimams; 32.4. ar pašalinti vidaus kontrolės įgyvendinimo priežiūrą atliekančių darbuotojų ir kitų TINP direkcijos audito vykdytojų nustatyti vidaus kontrolės trūkumai ir jų atsiradimą lemiantys veiksniai;
32.5. TINP direkcijos vidaus kontrolės vertinimas.
33. TINP direkcijos direktorius Kultūros ministerijos centralizuoto vidaus audito skyriaus nurodytu informacijos teikimo terminu teikia Politikos informaciją apie vidaus kontrolės įgyvendinimą, taip pat paaiškinimus dėl vidaus kontrolės įvertinimo „Patenkinamai“ ar „Silpnai“ ir numatytas taikyti vidaus kontrolės tobulinimo priemones.
XIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
34. Visi už vidaus kontrolę TINP direkcijoje atsakingi asmenys privalo laiku ir kokybiškai atlikti savo pareigas, siekti, kad vidaus kontrolė TINP direkcijoje būtų veiksminga.
35. TINP direkcijos darbuotojai, pastebėję šios Politikos pažeidimus, privalo apie juos informuoti TINP direkcijos direktorių.
36. TINP direkcijos darbuotojai turi teisę teikti TINP direkcijos direktoriui siūlymus dėl Politikos nuostatų tobulinimo.
37. Už šioje Politikoje nustatytų pareigų nesilaikymą, asmenys atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
38. Politika keičiama TINP direkcijos direktoriaus įsakymu.
_____________________________________________
Atnaujinimo data: 2024-05-20